Skolų liūne skęstantiems gyventojams – nė šiaudo

2009-10-27 10:21:48
Andrius Matuliauskas
Teksto dydis:
Spausdinti

Grėsmė: skolininkų interesams apginti skirtas įstatymas, jo kritikų teigimu, galėtų pakenkti šalies finansų sistemos stabilumui. "Shutterstock" nuotr.

Skolų negalintys išsimokėti gyventojai iš bėdų turės kapstytis savo jėgomis. Ūkio ministerija siūlo nepritarti įstatymui, kuris leistų bent keleriems metams atidėti paskolų mokėjimą.

Galėtų grąžinti vėliau

Įstatymo projektas, turėjęs sudaryti galimybes finansinių sunkumų patiriantiems šalies gyventojams keleriems metams atidėti įmokų mokėjimą, pasiūlytas šių metų viduryje. Jo iniciatorius Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas tuo metu teigė, kad Lietuvos teisinė sistema nenumato jokių galimybių fiziniams asmenims restruktūrizuoti savo skolas, tad toks įstatymas sunkmečiu galėtų palengvinti jų naštą.

Įstatymo projekte numatyta, kad finansinių sunkumų patiriantys šalies gyventojai galėtų savo noru kreiptis į teismą, kuris patvirtintų skolų grąžinimo planą. Skolininkui tektų gyventi minimaliomis sąnaudomis, o didžiąją dalį gaunamų pajamų skirti įsipareigojimams įvykdyti. Tokiu atveju bankas neturėtų teisės perimti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kurį laiką turėtų pasitenkinti minimaliomis įmokomis. Šia galimybe galėtų naudotis tie asmenys, kurie patys nesusitaria su bankais ar kitais kreditoriais dėl skolų grąžinimo.

Atidėti skolos grąžinimą siūlyta tada, kai žmogus įmokų nemoka du mėnesius iš eilės, o susidariusi skola yra didesnė už dvi minimalias mėnesio algas (1,6 tūkst. litų) arba jei bendra skola viršija 40 tūkst. litų.

Įstatymo projekte taip pat siūlyta leisti atidėti skolų mokėjimą asmeniui, kai jo bendra pradelstų skolų suma neviršija dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio sumos.

Įžvelgia grėsmę sistemai

Vis dėlto jau pristatomas įstatymo projektas sulaukė kritikos – esą toks teisės aktas gintų tik skolininkų interesus, be to, aiškiai nenumatyta, kaip jis turėtų būti įgyvendinamas.

Įstatymo projektą sukritikavo ne tik bankai, bet ir Ūkio ministerija, ši rekomendavo Vyriausybei jam nepritarti. Ministerijos išvadoje teigiama, kad įstatymo įgyvendinimas gali turėti neigiamos įtakos finansų sistemos stabilumui. Jį priėmus esą padidėtų kredito įstaigų veiklos rizika, išaugtų paskolų palūkanų normos, sumažėtų kreditų prieinamumas.

Kaip nurodo Ūkio ministerija, neaiškumas gali kilti ir dėl to, ar toks įstatymas neprieštarautų ES teisės aktams, apibrėžiantiems valstybės pagalbą.

Taigi kol kas valdžiai nerūpi, kaip mažėjant atlyginimams palengvinti skolų spaudžiamų gyventojų dalią. Politikų palaikymo nesulaukia ir fizinių asmenų bankroto idėja, kuriai vėl labiausiai pasipriešino bankininkai.

Latvių iniciatyvos

Būdų, kaip piliečiams palengvinti skolų naštą, nuo šių metų pradžios ieško kaimynės Latvijos vyriausybė. Šioje šalyje svarstyti įvairūs variantai: laikinai sustabdyti įmokas, nurašyti dalį paskolos, taip pat draudimas bankams reikalauti iš žmonių grąžinti didesnę paskolos sumą negu įkeisto nekilnojamojo turto vertė.

Vis dėlto nė viena iš šių priemonių nepatvirtinta, nes tam nepritaria tarptautiniai Latvijos partneriai, skyrę šaliai milijardinį finansavimą.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Ūkio ministerijos sprendimą vertinu kaip tinkamą žingsnį. Įstatymo iniciatorius Mantas Adomėnas lyg ir buvo pažadėjęs tobulinti projektą, tęsti diskusijas, tačiau, matyt, nieko neįvyko. Šio įstatymo turinys buvo vienpusiškas, ginantis tik skolininkų interesus. Iš esmės jame nenumatyti nei ištekliai, nei priemonės, kaip tas įstatymas būtų įgyvendinamas.

Vyriausybei reikėtų pirmiausia rūpintis jau veikiančiomis priemonėmis, o ne bandyti kurti naujas. Taip būtų sutaupyta ir laiko, ir pastangų nevaisingoms diskusijoms. Pavyzdžiui, būtų galima didesnį dėmesį skirti būsto paskolų draudimui, kuriuo apdrausta ketvirtadalis visų būsto paskolų. Iš šio fondo būtų galima finansuoti skolų negalinčių išsimokėti asmenų įmokas vieniems ar dvejiems metams ir taip padėti išgyventi sunkų laikotarpį.

Orinta Barkauskaitė, "Swedbank" komunikacijos vadybininkė

Absoliučiai daugumai klientų, kurie kreipiasi į mus susidūrę su finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumais, paskolos yra restruktūrizuojamos. Žinoma, svarbu, kad ir klientai būtų nusiteikę bendradarbiauti su banku.

Bankas visuomet primena klientams, kad susidūrę ar tik numatydami mokėjimo sunkumus, jie nedelsdami kreiptųsi į savo paskolos vadybininką, šis pasiūlys geriausiai abiem šalims tinkamą sprendimą. Būsto paskolos atveju tai gali būti paskolos įmokos mokėjimo dienos keitimas, paskolos grąžinimo metodo keitimas, paskolos grąžinimo termino pratęsimas, paskolos dalių mokėjimo atidėjimas arba paskolos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas.

Šiame straipsnyje: skola paskola

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

sss

Ant, 2009-10-27 10:10

Nu jo makles esme aiskeja juk ir buvo planas visus suvaryti i banku vergove ispradziu minimaliom palukanom paskolino kurie nenorejo skolintis per televizija piese pasakiska ateity bei kad siuo metu skolintis pats palankiausias metas, o po to viskas apsiverte aukstyn kojom palukanos vienasaliskai didejo kosminiu greiciu ir turim ka turim. Tai ar negeriau paaukoti kelis bankus nei kelias valstybes?????????

Va

Ant, 2009-10-27 20:38

kaip: "Lietuvos teisinė sistema nenumato jokių galimybių fiziniams asmenims restruktūrizuoti savo skolas, tad toks įstatymas sunkmečiu galėtų palengvinti jų naštą." Nei gyventojams nei įmonėms nėra jokių galimybių restruktūrizuoti savo skolas. Peršasi viena išvada, jog tiek valstybę valdančios ypatos (kitaip nepavadinsiu jūsų seimūnai, nes jums giliai nusispjauti ant savo tautiečių), tiek bankai eina ranka rankon ir daro viską, kad tautiečiai (paprasti mirtingieji) taptų nuo jų priklausomi. Bet yra vienas Bet: didžioji jų dalis emigruos, kita, nemokioji dalis išeis ubagais, jų šeimos taip pat, ką darysit tuomet? Koks kitas verslo planas? Su šiuo viskas aišku: sužlugdyti Lietuvos valstybę, tas jau pamažu vyksta, o kas vėliau? Paskubėkit sukurti planą B.