Skolintis ar nesiskolinti? Jei skolintis, kaip neprasiskolinti?

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad 2020 m. pabaigoje šalyje bankai nebegriežtino skolinimo sąlygų, buvo gana optimistiški dėl bendros verslo sektorių padėties, tačiau ir toliau prastai vertino viešbučių ir restoranų būklę bei jos raidą.

Už ir prieš

Lietuvos banko apklausoje dalyvavo keturi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai. Ja siekiama gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą: taikomus kreditavimo standartus, paskolų namų ūkiams ir įmonėms sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt.

Palankiausiai buvo vertinama žemės ūkio ir namų ūkių finansinė padėtis, prekybos ir statybos įmonių būklė įvertinta palyginti gerai. Žvelgdami į ateitį bankai manė, kad iš esmės visų sektorių, išskyrus viešbučių ir restoranų, būklė bus stabili, šiek tiek atsargiau vertino nekilnojamojo turto (NT), transporto ir prekybos įmones, o trečdalis įžvelgė riziką, kad gali pablogėti ir namų ūkių finansinė būklė.

Būsto paskolos

Šalies centrinio banko ekspertų teigimu, po skolinimo standartų griežtinimo prasidėjus pandemijai, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankai reikšmingai standartų nebekeitė. Tik vienas bankas nurodė šiek tiek griežtinęs paskolų teikimo įmonėms standartus, o vienas bankas, priešingai, juos švelnino teikdamas paskolas būstui. Reikšmingų skolinimo standartų pokyčių 2021 m. pirmąjį ketvirtį bankai taip pat neplanavo, nors du bankai ketino juos griežtinti didelėms įmonėms ir teikiant ilgalaikes paskolas įmonėms (bet vienas bankas teigė standartus skolinant įmonėms švelninsiąs). Skolinimo įmonėms sąlygose didelių pakeitimų padaryta nebuvo, bet šiek tiek švelnėjo būsto paskolų teikimo sąlygos – du bankai teigė dėl padidėjusio konkurencinio spaudimo mažinę paskolos maržą.

Po skolinimo standartų griežtinimo prasidėjus pandemijai, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankai reikšmingai standartų nebekeitė.

Apklausoje dalyvavę bankai nebesitikėjo gyvenamojo būsto kainų kritimo, tačiau lūkesčiai dėl komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų raidos ir toliau buvo prastesni. 2020 m. pirmąjį ketvirtį būsto kainų kritimo per artimiausius metus tikėjosi visi bankai, tačiau metų pabaigoje daugiau kaip pusė apklaustųjų jau tikėjosi, kad augs naujos, o trečdalis – ir senos statybos būsto kainos. Vis dėlto daugiau kaip pusė bankų ir toliau mano, kad komercinio NT kainos kris, tačiau lūkesčiai yra šiek tiek geresni nei 2020 m. trečiąjį ketvirtį. Pagerėjus šioms prognozėms, mažiau bankų įžvelgia ir disbalansų NT rinkoje.

Vertindami sektorius, visi apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad į prasčiausią padėtį yra patekę viešbučiai ir restoranai. Tolesnio finansinės būklės blogėjimo taip pat tikėjosi didžioji dauguma (8 iš 9) bankų.

Reikalavimai negriežtėjo

Du bankai pastebėjo, kad pandemijos metu susitraukusi paskolų įmonėms paklausa 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėjo šiek tiek augti. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios palūkanų normos ir didesnis paskolos refinansavimo ar restruktūrizavimo poreikis. Paklausą taip pat veikė investicijų poreikis. Būsto paskolų paklausą teigiamai veikė būsto rinkos perspektyvos, palūkanų lygis ir vartotojų pasitikėjimas. O vartojimo paskolų paklausa toliau mažėjo. Vertindami 2021 m. pradžios perspektyvą du bankai prognozavo, kad namų ūkių paskolų paklausa sumažės, vienas – kad padidės, likę didelių pokyčių nesitikėjo.

"2020 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su pandemijos pradžia, komerciniai bankai iš esmės jau negriežtino skolinimo reikalavimų, kai kurie atsargiai gerino paskolų sąlygas perkantiems būstą. Pastebėtas ir po truputį atsigaunantis paskolų įmonėms poreikis, o vartojimo paskolų paklausa mažėjo", – komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.

Pakilome aukštyn

Lietuva pagal finansinio raštingumo lygį Europoje 2020 m. duomenimis užima dešimtą vietą. Nuo 2019-ųjų pakilome iš 24-tos vietos. Tačiau, pasak ekspertų, asmeninių finansų valdymo spragos užpildytos dar ne visose srityse. Tarpusavio skolinimo platformos "Paskolų klubo" atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, beveik pusė respondentų nenutuokia, iš kur skolintis pinigų būtų pigiausia, o nusprendę imti paskolą dažnai tai daro stokodami žinių.

Atliktos apklausos duomenimis, net 45 proc. respondentų pažymėjo, kad neįsivaizduoja, iš kur skolintis pinigų yra pigiausia. 35 proc. atsakė, kad, norint pasiskolinti pigiai, reikia skolintis iš draugų ar artimųjų. Tik 10 proc. tyrimo dalyvių paminėjo komercinius bankus, 3 proc. – tarpusavio skolinimo platformas ir 1 proc. pigiausiais skolintojais įvardijo vartojimo kreditų kompanijas.

Žvelgiant į apklausos pasirinkimą: nežinau, iš kur skolintis pigiausia, jį daugiausia rinkosi patys jauniausi, 16–19 metų, ir patys vyriausi – 45–64 metų tyrimo dalyviai. Rezultatai paaiškina situaciją, kad finansinio raštingumo švietimas mokyklose užima nedidelę dalį, o ankstesniais laikais šia tema buvo kalbama itin mažai.

Blogai turėti poziciją – jei duoda, tai ir imu.

Anot "Paskolų klubo" atstovės Editos Makarevičės, finansų įstaigų pagrindinis tikslas yra ne stengtis suteikti paskolą, o užtikrinti, kad, pasiskolinęs asmuo, ją tikrai grąžins. Dėl to finansinis raštingumo ugdymas yra itin aktualus ne tik sėkmingam turimų finansų valdymui, bet ir prireikus pasiskolinti, gerai išmanyti visus skolinimosi akcentus, kad paskola netaptų kasdienybę apsunkinančia našta.

"Tikrai pasitaiko, kad klientai nesusipažįsta su sutarties sąlygomis, jas patvirtina iškart. Retas klientas, kuris atidžiai jas perskaito ir susisiekia, jei kyla klausimų. Į būsimą įsipareigojimą reikia žvelgti labai atsakingai, įvertinti grąžinimo laikotarpį, permoką, įmoką, visus taikomus mokesčius, pasilyginti sąlygas keliose bendrovėse, tai negali būti spontaniškas sprendimas. Blogai turėti poziciją – jei duoda, tai ir imu. Jeigu draugui sąlygos geresnės buvo vienoje įstaigoje, nereiškia, kad ir jums bus taip pat. Pigiausią ir jums asmeniškai patogų sprendimą galima rasti tik pasidomėjus ne vienu variantu", – komentavo ji.

Skolos liūnas nemažas

Žmonėms reikėtų bent kartą per metus pasidomėti, ar neturi įsiskolinimų, apie kuriuos pranešimų nepastebėjo ar išmetė neperskaitę, nes ir netyčinė skola gali pakišti koją, norint gauti kreditą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, maždaug 30 tūkst. – po dvi skolas, o daugiau kaip 10 tūkst. – po tris skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po dešimt ir daugiau skolų.

Kredito biuro "Creditinfo Lietuva" duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma metų pradžioje siekė 392,6 mln. eurų. Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1 490 eurų, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek keletą centų skolingi asmenys, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4,6 mln. eurų.

Kompanijos sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugomi mažiausiai dešimt metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad, net padengęs įsiskolinimus, asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Beje, skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. "Creditinfo Lietuva" duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Vidutiniškai trimis mėnesiais greičiau moterys grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1 870, moterų – 1 765 dienos.

Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.). Į "Creditinfo Lietuva" informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.


Šiame straipsnyje: bankaiskolinimaspaskolos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių