Prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, kad šalies gynybos pramonė kartu su partneriais ir būsimaisiais investuotojais galėtų išnaudoti turimą didelį potencialą.

„Ir dronų gamyba, ir lazeriai, ir kitos pačios naujausios technologijos. Dabar dar ir kosmoso technologijos leidžia tikėtis, kad Lietuvos verslas žengia į priekį ir yra pasirengęs padaryti dar daugiau. Tikiuosi, kad (...) bus užmegzti verslo kontaktai ir kad tie verslo kontaktai lems rezultatus“, – tarptautinėje gynybos inovacijų konferencijoje „Baltic Miltech Summit 2025“ žurnalistams kalbėjo G. Nausėda. 

Oro gynybos sistemų NASAMS gamintojos, Norvegijos įmonės „Kongsberg Defence & Aerospace“ viceprezidento Kyrre Lohne (Kyrė Lohnės) teigimu, šalyje yra daug mažų įmonių, kuriančių patrauklius ir inovatyvius produktus.

„Lietuvos pramonė yra gana maža, tačiau joje daug inovacijas kuriančių įmonių, daug inovatyvaus mąstymo. Valstybė puikiai dirba kurdama iniciatyvas ir skirdama lėšų, tačiau bendrovėms labai sunku pasiekti ir įsilieti į Vokietijos, JAV rinkas. Todėl joms naudinga užmegzti partnerystę su stambiomis įmonėmis (...), galinčioms suteikti prieigą prie tarptautinės rinkos“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Lohne.

Renginyje taip pat pristatyta iniciatyva „Vytis“, kuria verslui paskolomis, parama ar kitomis formomis bus paskirstyta 300 mln. eurų valstybės finansavimo.

„Reikia girdėti, ką sako mūsų verslai, kurie nori prisidėti savo realiais darbais, savo investicijom, įsipareigojimais, technologijom prie mūsų saugumo poreikių. Tai kapitalo poreikis, aiškios, trumpos procedūros, vienas langelis, kur kreiptis ir visa tai šiandien paskelbėme, pristatydami specializuotą iniciatyvą „Vytis“, – žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovės Sigutės Stankevičiūtės teigimu, įmonės visą reikiamą pagalbą plėtojant gynybos pramonę galės gauti Inovacijų agentūroje vieno langelio principu.

„Pinigai bus skirti (...) nuo produktų kūrimo iki dalyvavimo parodose, eksporto priemonių skatinimo, konsultacijų ir pan.“, – žurnalistams teigė S. Stankevičiūtė.

Paramos daugėja, bet ji gali atitekti ir ne tiems

Rinkos dalyviai pabrėžia, jog didelio valstybės dėmesio sulaukusiam verslui skiriama parama turi būti prižiūrima, kad ja nepasinaudotų gynybos produktų nekuriančios įmonės.

Lazerinius, naktinio matymo taikiklius ir įrangą gaminančios bendrovės „Brolis Semiconductors“ verslo plėtros vadovas Kristijonas Vizbaras mano, kad į paramą pretenduoja ir verslai, kuris gynybos produktų negamina.

„Kai atsiranda daug pinigų, tai atsiranda ir, kaip mes vadinam, „gariūnai“ – visokie apsišaukėliai, sukčiai ir taip toliau lenda. Ta ekosistema turi apsivalyti. Bet bendrai įvertinus, manau, Lietuvoje sąlygos vystytis gynybos pramonei yra tikrai geros ir tiek biurokratinės, tiek teisinės ir ir požiūris valstybės į tą sritį yra geras. Tai jeigu normalūs žmonės darys normalius dalykus, viskas bus gerai“, – žurnalistams sakė K. Vizbaras.

Anot S. Stankevičiūtės, rizika, jog finansavimą gaus gynybos produktų nekuriančios įmonės yra, tačiau Inovacijų agentūra paraiškas tikrina.

„Pinigų tiesiog nedaliname, prašome, kad įmonės pateiktų projekto paraišką, kurią vertina tos srities ekspertai. Jie įvertina, ar yra inovacija, ar yra potencialo tą technologiją išvystyti. Esame susidėję tam tikrus apsaugos mechanizmus, kad būtent pinigai skiriami tiems, kurie tikrai turi unikalią technologiją ir galį ją sukurti. Bet visko gali atsitikti ir ne tik gynybos srityje“, – teigė Inovacijų agentūros atstovė.

Savo ruožtu L. Savickas teigė, jog gynybos įmonėms pirmiausia turi būti garantuotos greitos procedūros ir prieiga prie kapitalo, todėl paramos skirstymas neturėtų užtrukti.

„Judame ta kryptimi, kad turime užtikrinti greitas procedūras, vieną langelį, prieigą prie kapitalo kaip tokio ir kitų finansinių įrankių, o tada vertinti atsirandančias rizikas. Tai aš tikrai galiu pasidžiaugti konstruktyviu bendradarbiavimu su mūsų įvairiomis tarnybomis, kurios, jeigu identifikuos kažkokias rizikas, mes esame pasiruošę tas rizikas rimtai įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad tikrai būtų nepasinaudojama tomis priemonėmis tų, kurie neturėtų tomis naudotis“, – kalbėjo L. Savickas.

Ryšiai su dideliais investuotojais atvertų pasaulio rinkas

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė Vyriausybės prioritetą gynybos pramonės skatinimui. Pasak ministrės, valstybės siekis yra didinti inovatyvius gynybos produktus kuriančių Lietuvos įmonių žinomumą, kad jos galėtų plėstis ir kuo greičiau gaminti gynybai reikalingą produkciją.

„Matom bendradarbiavimą tarp kompanijos, kuri yra milijardinės apyvartos ir turi šimtus darbuotojų, ir palyginti su jais mažytės lietuviškos kompanijos, kuri turi geras kompetencijas ir yra matoma kaip reikalingas partneris. Mūsų tikslas yra fasilituoti, kad kuo daugiau lietuviškų kompanijų, kurios turi geras kompetencijas, būtų matomos ir galėtų ne tik pačios išsiplėsti, bet kad galėtų kaip įmanoma greičiau gaminti tai, ko mums reikia“, – žurnalistams sakė D. Šakalienė.

Tuo metu „Kongsberg Defence & Aerospace“, Lietuvoje valdančios mažųjų palydovų gamintoją „Kongsberg NanoAvionics“, vienas vadovų K. Lohne pabrėžė, jog valstybė galėtų padėti mažoms vietos bendrovėms užmegzti ryšius su stambiais tarptautiniais gynybos pramonės gamintojais, galinčiais įvesti Lietuvos įmones į tarptautinę rinką.

Jo teigimu, smulkios, tačiau inovatyvios Lietuvos bendrovės ir jų produktai globalioje rinkoje nėra plačiai žinomi, todėl gynybos pramonė Lietuvoje sparčiau plėstųsi jai radus daugiau eksporto partnerių.

„Vien savo jėgomis smulkioms įmonėms būtų sunku įsilieti į Vokietijos, Prancūzijos, JAV rinkas, joms gali prireikti stambesnių partnerių (...). Tuo metu stambiems gamintojams reikalingos mažos bendrovės, nes jos labai dažnai kuria inovatyvų produktą, dažnai jį ir tiekia. Manau svarbu, jog valstybė tęstų dabartinę veiklos kryptį“, – kalbėjo K. Lohne.

„Tačiau klausimas, kaip gauti prieigą prie rinkos. Didžioji dalis Lietuvos įmonių gamina ne vietinei rinkai, o eksporto rinkoms, (...) todėl tam, kad gynybos pramonė augtų, jai reikia eksportuoti“, – sakė jis.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia beveik 100 įmonių – jų skaičius per trejus metus išaugo 18 proc.