- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugiau nei pusmetį Skandinavijos bankų sektorių krečiantis pinigų plovimo skandalas paveikė visus į jį įsitraukusius bankus. Labiausiai nukentėjo neaiškiomis piniginėmis operacijomis kaltinamas „Danske Bank“. Šis danų kapitalo bankas prarado beveik pusę rinkos vertės.
Kiek mažiau nuostolių patyrė kiti tu švedų bankai „Swedbank“ ir „Nordea“. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl šio skandalo gali kristi visuomenės pasitikėjimas visomis finansų įstaigomis.
Finansų sektoriaus ekspertas Mantas Dubnikovas „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad nuo krentančios akcijų vertės gali nukentėti ir kai kurie pensijų fonduose pinigus laikantys Skandinavijos valstybių gyventojai, tačiau lietuviams jokie nuostoliai esą negresia.
Anot specialisto, tikėtina, kad Lietuvos pensijų fondai į bendroves, susijusias su skandalų krečiamais bankais, buvo investavę nedaug pinigų, todėl ir nuostoliai bus minimalūs arba jų išvis nebus.
Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams.
„Šiandien tikrai negalima įžvelgti jokios grėsmės lietuvių pinigams. Visų pirma indėliai yra išties saugūs, nes Lietuvos bankų sistema stabiliausia nuo pat Nepriklausomybės laikų. Iš kitos pusės, kas liečia privačius pensijų fondus, irgi kažkokių didesnių investicijų greičiausiai nebuvo“, - sakė M. Dubnikovas.
Kaip praneša šalies Investicijų ir pensijų fondų asociacija, pensijas fonduose kaupiančius lietuvius saugo šalies įstatymai ir todėl jie šalies gyventojų pinigus privalo gerai paskirstyti ir negali jų investuoti į vieno sektoriaus įmones.
Kad Lietuvos gyventojai gali nukentėti, neigia ir centrinis šalies bankas. Pasak jo, informacijos apie tai, kad Skandinavijos bankų filialai Lietuvoje galėjo būti susiję su pinigų plovimu nėra, todėl gyventojai turėtų jaustis saugūs.
Tą tvirtina ir Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis. Anot jo, Lietuvos bankas neturi jokių duomenų, kad šalyje veikiantys fondai galėjo būti investavę dalį pinigų į sukčiavimu kaltinamus skandinavų bankus.
Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai - Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų - pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.
Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...