Siūlymas uždrausti rusų atvykėliams prekiauti su Rusija – sunkiai įgyvendinamas

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tai būtų efektyvus būdas  sumažinant tam tikrų prekių išvežimą į Rusiją.

„Aš manau, kad laikiną leidimą turintiems asmenims galbūt uždrausti iš viso prekybą su užsieniu, tegul jie dirba smulkiajam verslui, tai ką jie gali. Bent su trečiosiomis šalimis – galbūt Europos Sąjungoje ir negalima drausti. (...) Jie turi kontaktų atvažiavę čia ir jie prekiauja su tomis šalimis, iš kurių yra kilę, ta pati Baltarusija, aš pagrinde kalbėčiau apie Rusiją“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Janulevičius.

Jo teigimu, itin svarbu kontroliuoti prekybą elektronikos įranga, kurios mikroelektronikos komponentai gali būti pritaikomi karo pramonėje. 

„Augimas dešimtimis tūkstančių procentų, pavyzdžiui, kompiuterinės, skaitmeninės technikos, aišku, kelia nerimą vien todėl, kad mikroelektronikos prekės, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais tos pačios Rusijos išardant įrengimus ir panaudojant mikroelektroniką, kurios šiandien trūksta Rusijoje. (...) Mes tiesiog tokiu būdu (...) remiame karą, mūsų įmonės remia karą“, – kalbėjo konfederacijos vadovas.

Mes tiesiog tokiu būdu remiame karą, mūsų įmonės remia karą.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laiku 2021 metais, kompiuterinės technikos eksportas iš Lietuvos į Rusiją sumažėjo daugiau nei 100 kartų – nuo 18,2 mln. iki 180 tūkst. eurų.

Tačiau tuo pačiu metu eksportas į kai kurias NVS šalis augo labai smarkiai, pavyzdžiui, į Armėniją 2022-ųjų liepą–gruodį šios technikos eksportuota už 1,3 mln. eurų (36 kartus daugiau nei prieš metus), į Sakartvelą – už 16,4 mln. eurų (111 kartų daugiau), į Kirgiziją – už 5,3 mln. eurų (85 kartus), Tadžikistaną – 568 tūkst. eurų (52 kartus), Kazachstaną – 12,8 mln. eurų (38 kartus).

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) narys konservatorius Arvydas Pocius teigia, kad toks siūlymas gali tapti sunkiai įgyvendinamas dėl teisinio reguliavimo.

„Tokias sankcijas jeigu uždėtume verslui, kiltų tikrai labai daug negerų dalykų, nes iš teisinės pusės žiūrint, turbūt uždrausti nelabai mums sektųsi. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikia daugiau kalbėti apie viešinimą ir apeliavimą į tą, sakyčiau pilietiškumą“, – LRT radijui sakė A. Pocius.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas teisiškai, be to, jis galėtų būti lengvai apeinamas į schemas įtraukiant Lietuvos piliečius.

„Manau, kad trečiųjų šalių piliečiams uždrausti prekiauti su trečiosiomis šalimis teisiškai būtų labai sudėtingas mechanizmas ir sukeltų nemažai papildomų problemų. (...) Būtų surandamas kruvinus pinigus mėgstantis lietuvis ir tuomet būtų pakišta viskas po Lietuvos pilietybe“, – LRT radijui sakė ji.

D. Šakalienė pridūrė, kad Lietuvoje tikriausiai teisės aktuose nepavyks įtvirtinti nuostatos, pagal kurią būtų galima viešinti šalies verslus, turinčius ekonominių ryšių su Rusija.

„Verslininkų mes negalime priversti viešai deklaruoti tam tikrų dalykų, bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato tam tikrus ribojimus. Vis dėlto mes esame demokratinė valstybė“, – teigė D. Šakalienė.   

Mes turime nemažą skaičių išaugusių naujai įsteigtų įmonių, kurios vykdo prekybą su Rusija ir Baltarusija.

V. Janulevičius sako, kad prekybinių ryšių su Rusija viešinimas būtų efektyvus tik lietuviško kapitalo verslui, tuo metu laikinai šalyje gyvenančių Rusijos piliečių įmonėms ši priemonė nebūtų veiksminga.

„Mes turime nemažą skaičių išaugusių naujai įsteigtų įmonių, kurios vykdo prekybą su Rusija ir Baltarusija. (...) Dalis žmonių, iš Rusijos atvažiavusių į Lietuvą, įsteigusių įmones, visgi dažnai užsiima ta prekyba. Tokiu atveju viešinimas mažai ką paveiks, nes jiems, liaudiškai tariant, vienodai“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnas, mokėjimų analitikos bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas sako, kad net ir uždraudus tokią prekybą įranga į Rusiją galėtų patekti per kitas Europos Sąjungos valstybes. 

„Importavo viena įmonė Vokietijos procesorius, kompiuterines dalis, „Intel“ ir AMD procesorius – amerikietiški procesoriai. Iš tikrųjų jų importo kiekiai padidėjo prasidėjus karui. Tačiau importavo į Vokietiją, o vėliau eksportavo į Turkiją. Kas jau toliau vyko, sunku pasakyti, tikėtina, kad Turkijoje neatsirado didesnis kompiuterių poreikis, tikėtina, kad jie į Rusiją“, – LRT radijui sakė sakė M. Petrauskas.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore bet kokius, tarp jų ir prekybos, ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai valstybių, tačiau iki šiol prekybos apimtys su Rusija išlieka gana didelės.

Lietuvos banko skaičiavimais, praėjusiais metais nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

Manoma, kad ši statistika dalis verslo nesankcionuotas prekes į Rusiją gabena per aplinkines valstybes.