Siūlymas Seime: savaiminukais apaugusią ne miško žemę keisti mišku

Siūloma palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Tai numatančią Miškų įstatymo pataisą įregistravo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Šiuo metu savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų.

Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo didinimą.

Savaime apaugančių mišku plotų ėmė sparčiai mažėti prieš dešimtmetį, kai įsigaliojo nuostata, kad mišku galima apskaityti tik 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę.

„Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtiniu būdu įveista tik 23 proc. miškų. Tuo tarpu savaime susiformavę miškai sudaro net 77 proc. visų naujų miškų. Iš to galime matyti, koks didelis potencialas slypi savaiminiuose miškuose. Visgi savaime apaugančių mišku plotų ėmė sparčiai mažėti prieš dešimtmetį, kai įsigaliojo nuostata, kad mišku galima apskaityti tik 20 metų amžiaus medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę. Jaunesniais medžiais apaugusi žemė pradėta traktuoti kaip apleista, savininkai imti bausti, todėl norėdami išvengti baudų, savaime išaugusius medžius privačioje žemėje pradėjo pjauti“, – teigia L. Jonauskas.

Seimo nario manymu, priėmus siūlomą įstatymo pataisą, būtų galima išsaugoti bent dalį savaime susiformavusių miškų ir taip prisidėti prie šalies miškingumo didinimo.

„Jei bausime privačios žemės savininkus, kurie norėtų ilgalaikėje perspektyvoje ugdyti mišką ir dabar nepjauna savo privačioje ne miško paskirties žemėje augančių savaiminukų, tikrai nepasieksime užsibrėžtų miškingumo didinimo tikslų. Būtų neprotinga neišnaudoti tokio potencialo. Mano manymu, kaip tik tokiems savininkams, kurie leidžia ne miško žemėje augti miškui, reikia ne tik palengvinti ne miško žemės keitimą mišku, bet ir skatinti juos šioje žemėje ugdyti mišką. Šios Vyriausybės programoje numatyta, kad 2024 metų šalies miškingumas turi siekti 35 proc. Jei norime pasiekti šių tikslų, tam reikėtų įveisti 89 tūkst. ha naujų miškų, todėl reikia kuo daugiau priemonių, kurios leistų ištrūkti iš stagnacijos ir pasiekti proveržį miškingumo didinime“, – sako L. Jonauskas.

Pagal siūlomą projektą, „medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas“.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Kažkokie kliedesiai. Iki dabar savaiminukus plynai kirto, taip niokodami gamtą kas 20 metų, o po šio kenkėjiško siūlymo kirs kas 10 metų. Savaiminių miškelių tūkstančiais hektarų daugiau būtų jei jokių sankcijų nebūtų, ir jokių žemės paskirties performinimų į miškus nevyktų.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių