Parlamentarai tokią Lietuvos banko iniciatyvą palaikė, nors po diskusijų su visomis suinteresuotomis šalimis Finansų ministerijos teikiame projekte buvo numatyta 700 eurų riba.

Nors ministerijoje vykusį kriptoįmones griežtinančių pataisų rengimą šį sektorių atstovavęs UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis įvertino pozityviai, tačiau komitete galiausiai priimtą sprendimą siūlyti dar griežtesnę klientų identifikavimo nuostatą jis vadina skubotu, ne iki galo įsigilinant į argumentus.

„Iš Vyriausybės buvo atėjęs labai prasmingas ir kompromisinis sprendimas. Dabar panašu, kad per labai trumpą laiką ir galbūt net ne pilnai įsigilinus, nesusirinkus visos informacijos, buvo eigoje pataisytas siūlymas“, – Eltai teigė S. Galatiltis.

Anot kriptoįmones komitete atstovavusio verslininko, reikalavimas klientus identifikuoti nuo pirmojo euro pirmiausiai pakenks mažiems ir vidutiniams verslams, kurie tiesiog taps mažiau konkurencingi.

„Tai tikrai turės tiesioginę įtaką kaštams. Mes padarėme analizę, jos skaičius pateikėme komiteto nariams, anksčiau teikėme ir ministerijoms, ir ta diskusija techniniame lygyje buvo labai detali. Labai keista, kad tos diskusijos išdava ir atneštas pasiūlymas buvo neišgirstas“, – tikino jis.

Apskritai, sektoriaus atstovas pažymi, kad šią nuostatą pasiūliusio Lietuvos banko argumentai buvo formuojami taip, tarsi visi kiti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai esą nebūtų turėję jokios įtakos rizikų valdymui. Tačiau S. Galatilčio įsitikimu, būtent kitos po diskusijų ministerijoje parengtos nuostatos, o ne reikalavimas nuo 0 eurų identifikuoti klientus, yra būtent tai, ko labiausiai reikia siekiant suvaldyti pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo rizikas.

Be to, jis akcentuoja, kad ženkliai didesnės plaunamos pinigų sumos vis dar yra identifikuojamos bankiniame sektoriuje, todėl įvardinti kriptoturtą, kaip pagrindinį tokių rizikų šaltinį nėra teisinga.

„Bandymas bankinio sektoriaus bėdas visiškai perkelti ant kripto ir sakyti, kad čia didžiausia bėda, tai turbūt yra ne pilnas detalių žinojimas. Bet koks pavedimas, bet kokia transakcija yra matoma, sekama, nes tai yra „Blockchain“ technologija, kaip vieša duombazė. Ir gali daug ką pamatyti, identifikuoti. Įrankiai ir galimybės yra labai sofistikuotos. Kuo toliau, tuo aiškiau turbūt visiems pasidarys, kad ne čia egzistuoja didžiosios pinigų plovimo rizikos“, – sakė S. Galatiltis.

ELTA primena, kad BFK trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam projektui, griežtinančiam kriptoįmonių veiklos reglamentavimą. Komitetas taip pat apsisprendė projekte inicijuoti patobulinimą, kad reikalavimas identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas būtų taikomas ne nuo 700 eurų, kaip kad siūloma dabartiniame variante, o nuo nulio eurų ribos.

Šią nuostatą komitetas siūlys taikyti nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Tokią idėją pristatė posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis tvirtino, kad apskritai pats projektas yra sveikintas, tačiau kartu jis įžvelgė dvi tobulintinas vietas.

Šalies centrinio banko atstovas pabrėžė, kad projekte siūloma nuostata identifikavimo reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Taip pat šalies centrinis bankas siūlo pagal projektą nuo 2025 metų įsigaliojančias duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus kaupimo nuostatas padaryti privalomomis metais anksčiau – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Galiausiai komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui pasiūlius, buvo apsispręsta Seimo plenariniame posėdyje svarstymo metu teikti idėją dėl kliento identifikavimo nuo 0 eurų ribos, tačiau nesiūlyti paankstinti duomenų rinkimo reikalavimo termino.

Šiam M. Majausko pasiūlymui pritarė 5 komiteto nariai, 2 susilaikė.

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.