Anot Gedimino Šimkaus, tai „stipriai reformuotų“ prieš kiek daugiau nei 20 metų Lietuvoje sukurtą antrąją pensijų pakopą. Be to, anot jo, politikai reaguoja į šiuo metu išaugusį žmonių nepasitenkinimą sistema, tačiau realų kaupimo efektą žmonės pamatys tik po dešimtmečių.

„Jei padarai, kad yra savanoriškas dalyvavimas, leidi išeiti, iš tikrųjų, reikia pripažinti, yra paskatos išeiti... Žmonės tiesiog nekaups antrojoje pakopoje. Ir ta sistema, kuri buvo pastatyta kažkada 2004 metais, (...) ji tampa nebe tokia“, – Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus antradienį sakė G. Šimkus.

Pataisomis, kurioms antradienį po pateikimo pritarė Seimas, siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, sunkios ligos ar negalios atveju pasiimti visą sumą, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Centrinio banko vadovas teigė pasigedęs ilgalaikio požiūrio, kaip tokie pakeitimai keistų kaupimą.

„Susifokusuota į einamojo laikotarpio aktualiją, išaugusį nepasitenkinimą (antrąja pakopa – BNS). Bet kiekvienas dirbantis ar dirbęs su pensijų ekonomika, pensijų sritimi, žino, kad sprendimų, kuriuos padarome dabar, realusis jų efektas bus tik po 10, 20, 30 metų“, – kalbėjo G. Šimkus.

Žmonės tiesiog nekaups antrojoje pakopoje. Ir ta sistema, kuri buvo pastatyta kažkada 2004 metais, (...) ji tampa nebe tokia.

„Čia yra klausimas, ar kas žiūri ir mąsto, kokia ji bus po to“ – pabrėžė jis.

Pasak G. Šimkaus, nauja tvarka parodys, ar gyventojai pasitiki kaupimu pensijai: „Pateikti pakeitimai atlieps Lietuvos gyventojų manymą apie antrosios pakopos sistemą.“

Ministrė Inga Ruginienė teikdama pataisas antradienį teigė, kad reformos tikslas – sudaryti galimybes pačiam žmogui apsispręsti ir padidinti pasitikėjimą papildomu kaupimu.

Anot jos, nauja tvarka turėtų skatinti kaupti papildomai, didinti pasitikėjimą sistema, o iš kaupimo dėl pokyčių galėtų pasitraukti daugiausia iki penktadalio žmonių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra sakiusi, kad pokyčiai turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui valstybe.

Lietuvos darbdavių, Pramonininkų bei Verslo konfederacijų, Finansų analitikų, Investuotojų ir dar kelios asociacijos yra pareiškusios, kad tokie siūlymai griautų sistemą.