Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Kitoms valstybėms dar teks palaukti

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą - ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, - pranešime teigė už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas (Olis Renas).

Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. - gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę. EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. - mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).

Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme - yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.

„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona - BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, - tvirtino O.Rehnas.

Komisija vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams - iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės - Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija - bus įvertintos po 2 metų.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Prognozuoja ekonomikos augimą

Apie 3 proc. šiemet auganti Lietuvos ekonomika po euro įvedimo turėtų dar augti, tikina finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, šalyje bus ne vadinamoji euro euforija, kai nepagrįstai auga ūkio tempas, o normalus ūkio augimas.

„Lietuvai mes kol kas prognozuojame ne euro euforiją, o pakankamai sparčią ekonominę plėtrą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė R.Šadžius.

Jo teigimu, nesitikima, kad šalyje ims augti infliacija.

„Infliacija Lietuvoje labai smarkiai priklauso nuo tarptautinės terpės, kurioje gyvename - energetikos kainos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose.(...) Konvergencijos programoje rašoma, kad vidinių priežasčių nėra“, - tikino finansų ministras.

Pasak eurokomisaro Algirdo Šemetos, šiuo metu pastebimas nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas neatrodo kaip naujas burbulas.

„Prieš įvykstant tokiam reiškiniu kaip euro įvedimas, galima stebėti tokius pokyčius, tačiau šiuo metu iš tikrųjų jaučiamas sandorių intensyvumo padidėjimas. Rinkos pagyvėjimas, kas, manau, tikrai nėra blogai, tačiau bent jau kol kas nematomi tie reiškiniai (...) kaip buvo prieš krizę“, - spaudos konferencijoje teigė A.Šemeta.

O. Rehnas: euras – reikšmingas ir pelnytas tikslas

Už ekonominius bei pinigų reikalus ir eurą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas (Oli Renas) teigia, kad euro įvedimas Lietuvoje neturėtų būti vertinamas kaip galutinis tikslas ir ragina šalį tęsti tvirtą ekonomikos politiką.

„Lietuvai euro įvedimas taps reikšmingu, sunkiai pasiektu ir pelnytų tikslu visai valstybei ir jos gyventojams. Tačiau tai turi būti vertinama kaip starto, o ne finišo linija. Svarbu ir toliau išlaikyti tvirtą ekonominę politiką, kad būtų užtikrinta sėkminga raida euro zonoje ir pasiekti visi monetarinės sąjungos privalumai bei sumažintos ateities rizikos“, - trečiadienį pristatydamas šių metų konvergencijos ataskaitą teigė O.Rehnas

Anot jo, šiuo metu EK parengta ataskaita taps rekomendacija Europos Sąjungos (ES) Tarybai priimant galutinį sprendimą. O.Rehno teigimu, atsakingos ES institucijos per artimiausias savaites turėtų aptartį Lietuvos įstojimo į euro zoną klausimą, o galutinį sprendimą ES Taryba turėtų priimti antroje liepos pusėje.

EK trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo ES Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

V. Vasiliauskas: tai reiškia ir narystę Bankų sąjungoje

Lietuvos narystė euro zonoje reiškia ir šalies prisijungimą prie Europos Sąjungos bankų sąjungos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Prisijungimas prie euro zonos automatiškai reiškia Bankų sąjungos narystę, prisijungimo prie bendro priežiūros mechanizmo nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Kaip žinome, bankų sąjungos atveju trys didžiausi Lietuvos bankai bus prižiūrimi Europos centrinio banko“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, šiuo metu pasirengimas Bankų sąjungai vyksta pagal su Europos centriniu banku suderintą planą.

„Pasiruošimo žingsniai sekantys visų pirma yra turto įvertinimas trijų didžiausių bankų, kas šiuo metu atliekama. Vasarą, be abejo, seks testavimas, atitinkamai ir paskui tiesioginė priežiūra po sausio pirmos dienos. Iš tikro mes judame pagal darbotvarkę, kuri suderinta su Europos centriniu banku ir esam suspėję į traukinį, kalbant apie prižiūrimų bankų turtinių pozicijų peržiūrėjimą“, - tikino Lietuvos banko vadovas.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

Ekonomistai: išliks ilgalaikės finansinės problemos

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos.

„Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, be viešųjų finansų problemos, išlieka ir mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Šių metų fiskalinis deficitas sieks 2 proc. BVP, todėl, anot N.Mačiulio, Lietuvai einamosioms išlaidoms šiemet skolintis daugiau negu 2 mlrd. litų.

„Vien 2015 metais bus daug prioritetų. Yra poreikis skirti papildomų lėšų senatvės pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui ir krašto apsaugos finansavimo didinimui“, - BNS tvirtino N. Mačiulis.

Jo nuomone, dėl šių priežasčių valstybės finansų įtampos problema greitai niekur nedings. Pasak jo, svarbiausia toliau vykdyti reformas ir užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pažeidžiama ilguoju laikotarpiu.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuvai neblogai pavyko suvaldyti Mastrichto kriterijus, nes jau prieš kelis mėnesius buvo galima teigti, jog Lietuva bus pakviesta prisijugti prie euro zonos.

„Lietuva savo veiksmas parodė, jog yra labai rimtai nusiteikusi, nes jau pusę metų buvo priimami teisės aktai bei vykdomi techniniai pasirengimai ne tik valdžios, bet ir korporacijų bei verslo lygmeniu“, - BNS sakė G.Nausėda.

N.Mačiulis taip pat akcentavo dabartinę tvarią Lietuvos ekonomikos būklę. Pasak jo, euro įvedimas turėtų padėti valstybės finansams, nes sumažės valstybės skolos aptarnavimo kaina. Jis pridūrė, kad euro įvedimas turėtų padėti verslui, prekiaujančiam su ES, ir keliaujantiems Lietuvos gyventojams, nes jiems nebereikės konvertuoti valiutos.

Pramonininkai: euras duos daugiau naudos 

Lietuvos pramonininkai mano, kad euras ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atnešti daugiau naudos, nei pareikalaus išlaidų. Pasak Pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gediminio Rainio, daugiausiai naudos iš euro įvedimo turės eksportuojančios bei investicijų projektus įgyvendinsiančios įmonės.

„Mes pritariame euro įvedimui Lietuvoje. (...) Be jokios abejonės, nežiūrint tų vienkartinių įvedimo kaštų, nauda tikrai turėtų būti, net jei atmestume Lietuvos banko prielaidą, kad euro įvedimas paprastai sąlygoja tarptautinės prekybos apyvartų padidėjimą“, - BNS teigė G.Rainys.

Anot jo, euras Lietuvai bus naudingas, nes šalis įneš savo indėlį į Europos stabilumo fondą, kuris užtikrins apsaugą nuo galimų krizių, taip pat padidės ekonominis ir politinis saugumo jausmas bei sumažės nepamatuotų politinių sprendimų ir išlaidų.

„Manome, kad Europos Komisija, kiti valdymo institutai pasimokė iš buvusios krizės, ir Europa skirs didesnį dėmesį valstybių narių politikų nepagrįstiems norams didinti išlaidas. Turint bendrą valiutą, turi būti ir bendra drausmė. Negalime didinti skolą be galo, negalime didinti biudžeto deficito, kad ir kokie bebūtų puikūs politikų tikslai remti vieną ar kitą sektorių. Ta drausmė turi būti, nes mes nugarmėsime pietinės Europos valstybių keliu, jei nekontroliuosime savo veiklos“, - kalbėjo Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

Anot jo, daugiausiai naudos iš euro įvedimo turės eksportuojančios bendrovės bei tos, kurios yra numačiusios įgyvendinti investicijų projektus.

„Jei sakysim, kad euras skatina tarptautinę prekybą, tai daugiausiai naudos turės tos pramonės šakos, kurios eksportuoja. Taip pat turėtų sumažėti palūkanų normos, jos turėtų būti stabilios, tad tie, kurie planuoja investicinius projektus ar ima kreditus, turėtų turėti tam tikrą naudą“, - sakė G.Rainys.

Anot jo, keblumų įvedant eurą gali turėti prekybos įmonės ir mažesnės bendrovės, turinčios daugiau grynųjų pinigų.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.