Beveik dešimt metų su euru: ar kainos auga greičiau nei atlyginimai?

Kaip per dešimtmetį euras keitė gyvenimą Lietuvoje, plačiau pakomentavo Seimo Ekonomikos komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.

– Lietuva dešimt metų su euru. Ką išlošėme įsivedę eurą, o gal buvo ir kur pralošėme?

– Kalbant apie euro įvedimą ir dabartinius pojūčius, manau, kad didžiausias pliusas yra tai, kad labai gerai atrodome Europos Sąjungos kontekste. Lietuviai rodo didžiausią pasitikėjimą euru. Tuo pačiu euro įvedimas, bent jau 70 proc. lietuvių, padeda jaustis europiečiais. Kalbant apie ekonomiką, pradėkime nuo žemiškesnių dalykų. Įsivedus eurą, mažėjo palūkanų normos. Tai puikiai prisimena tie, kurie bandė pasiskolinti būstui prieš 15 ar 20 metų – kokie dideli tuomet buvo svyravimai. Palyginti su dabartine situacija, tai didžiulis pliusas: stabilumas ir bendras palūkanų normos suvaldymas.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Dar vienas akivaizdus rezultatas – tiek pensijų, tiek ir darbo užmokesčio augimas, kuris siekia 150 proc. Žinoma, auga ir kainos, tačiau jos kilo šiek tiek mažiau – apie 54 proc. Infliacija tikrai nesuvalgė viso to didelio priedo per dešimtmetį. Reikėtų suprasti, kad euro zonoje buvo daug pokyčių. Būsto kainos kilo daugelyje ES šalių, tuo pačiu jos smarkiai išaugo ir Lietuvoje – beveik pusantro karto. Tai reiškia, kad tiems, kurie skolinasi, judėjimas buvo panašus kaip ir darbo užmokesčio augimas. Tuo tarpu tie, kurie jau turėjo būstą, pamatė, kaip jo vertė išauga. Bendresnis rodiklis – BVP tenkantis vienam gyventojui – taip pat rodo didelį postūmį. Jei prieš dešimtmetį siekėme apie 75 proc. ES vidurkio, šiemet preliminariais rodikliais pasieksime apie 88 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada mes prilygsime savo perkamąja galia Vakarų Europai ir kada nebeskaičiuosime, kiek eurų išleidžiame maistui, šildymui ar degalams, o skaičiuosime, kiek skiriame kelionėms ar kitoms pramogoms?

– Gerą pragyvenimo lygį rodo tai, kiek galime sau leisti papildomai išleisti švietimui ir aktyvioms pramogoms. Šiuo metu pagal tai, kiek išleidžiame maisto produktams, atsiliekame tiek nuo Vakarų Europos, tiek nuo Europos Sąjungos vidurkio. Panašu, kad per ateinantį dešimtmetį kainos labiausiai kils paslaugų sektoriuje. Tad laipsniškai mes turėtume bent jau susilyginti pagal bendrą išlaidų krepšelį. Tačiau tam reikėtų akylai stebėti kainas Lietuvoje ir kainodaros formavimą.

Net ir C. Lagarde savo kalboje pažymėjo, kad, nors mes jau įveikėme ciklą ir Lietuva sėkmingai išėjo iš labai aukštos infliacijos periodo, ateityje iššūkių vis dar gali kilti. Jie daugiausia susiję su išoriniais šokais: energetikos kainomis, maisto kainomis dėl klimato kaitos ir kitais veiksniais. Tai reiškia, kad suvaldyti šias problemas prireiks viso politikos arsenalo.