Seimo pirmininkė apie NT mokestį: anksčiau ar vėliau tokį sprendimą teks priimti

„Dėl nekilnojamo turto mokesčio žvelgdama į tą diskusiją, kuri vyko rudenį, galima konstatuoti, kad nebuvo tinkamai pristatyta, paaiškinta visuomenei šio mokesčio svarba ir jo tam tikras neišvengiamumas, kad anksčiau ar vėliau tokį sprendimą teks priimti. Geriau būtų, kad tai padarytume tuomet, kai tai nereikš kažkokių prarastų lėšų Lietuvai“, – antradienį LRT televizijai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tokio paaiškinimo nebuvo ir nauji mokesčiai, natūralu, jie labai sunkiai skinasi kelią. Aš nedėčiau didelių vilčių į nekilnojamo turto mokesčio grįžimą į darbotvarkę paskutiniais metais, rinkiminiu periodu, nes prezidento rinkimų jau prasidėjo kampanija“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie NT mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.

Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.