Seime skinasi kelią savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimas

Komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti savo įmonėms, sąrašą. Iki šiol siūlyta, kad tai būtų įrašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų  ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.

Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.

Komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad privačios įmonės suinteresuotos siekti pelno.

„Kai suabsoliutinamas komercinis interesas, nukenčia vartotojas“, – teigė jis.

Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti.

Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė tokių sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Seime ketvirtadienį buvo imtasi priemonių, kad būtų paskubintas pataisų svarstymas – Seimas priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta jų  svarstymo procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

VPT vadovė: augantis sandorių skaičius – bloga tendencija

Pernai Lietuvoje smarkiai padaugėjus savivaldybių vidaus sandorių, laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tokia tendencija nėra gera.

„Žinoma, kad tai yra blogas reiškinys. Bet kokiu atveju tai yra išimtis, ir ji ir turėtų būti išimtis tada, kai be konkurencingos procedūros, neatsižvelgiant nei į galimą verslo pasiūlymą, yra pavedama savivaldybės įmonei teikti tam tikras paslaugas“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

VPT penktadienį paskelbtoje 2011-2018 metų savivaldybių sudarytų vidaus sandorių apžvalgoje rašoma, kad bendra jų vertė pernai viršijo 446 mln. eurų ir sudarė pusę (51 proc.) 2011-2018 metų vidaus sandorių vertės.

Daugiausiai vidaus sandorių pagal sutarčių vertę pernai sudarė Kauno (250 mln. eurų), Vilniaus (127 mln. eurų) ir Palangos (24 mln. eurų) savivaldybės.

Vidutinė sandorių vertė 2018 metais šoktelėjo iki 11 mln. eurų, kai nuo 2011 iki 2017 metų ji siekė 900 tūkst. eurų.

J. Petkuvienė sako, kad bendrą vidurkį pernai pakėlė keli didelės vertės vidaus sandoriai, iš kurių didžiausi – 127 mln. eurų vertės Vilniaus savivaldybės sutartys su bendrove „Grinda“.

„Vidurkį kelia ir šis sandoris, bet turbūt ir Kauno miesto savivaldybės sandoriai yra nemaži“, – sakė laikinoji VPT vadovė.

Daugiausiai pagal vertę tokių sutarčių pernai pasirašyta dėl keleivių vežimo (34 proc.), kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (29 proc.), o pagal skaičių – dėl kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (23 proc.), komunalinių paslaugų (15 proc.).

Pasak VPT, šiems sandoriams trūko skaidrumo – savivaldybės į metinius pirkimų planus įtraukė tik kas antrą vidaus sandorį (49 proc.).

J. Petkuvienė paaiškino, kad šių sandorių neįtraukimas į pirkimų planus neleidžia  visuomenei sužinoti apie numatomus vidaus sandorius.

„Tais atvejais, kai vidaus sandoris nėra įtrauktas į pirkimo planus, akivaizdu, kad visuomenė neturi galimybės sužinoti, kad tokį vidaus sandorį numatoma sudaryti“, – teigė ji.

Pasak VPT, viešoje pirkimų sistemoje pernai paskelbta apie 88 proc. vidaus sandoriais sudarytų sutarčių.

„Metinių planų, sutarčių viešinimas yra skaidrumą užtikrinamos priemonės ir jeigu šios nuostatos nėra įgyvendinamos, akivaizdu, kad skaidrumo trūksta“, – pridūrė J. Petkuvienė.