- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Visgi, dalį Seimo narių šie pakeitimai papiktino, nes, jų nuomone, apkraus mažiau pasiturinčius. Savo ruožtu parlamentaras Artūras Skardžius tvirtino kad tokie pakeitimai vykdomi dėl liberalų noro užsidirbti.
Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentaras pasisakė prieš. Dalis šių pakeitimų įsigalioja šių metų rugsėjo 1 d., kiti – 2026 m. sausio 1 d.
Seimas taip pat pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui įpareigoti savivaldybes prisiimti didesnę atsakomybę už atliekų tvarkymą.
Anot projekto iniciatorių – aplinkos ministro Simono Gentvilo ir Aplinkos ministerijos, priėmus pakeitimus, visoms komunalinėms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms, kurias surenka savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už surinkimą. Tokia tvarka būtų taikoma atliekoms, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas.
Anot S. Gentvilo, šiais pakeitimais bus užtikrinta galimybė statybines ar žaliąsias atliekas išvežti į tam skirtas aikšteles, kurių tinklas šiuo metu yra nepakankamai išvystytas.
Liberalai negyvena iš sąvartynų (...)
„Šiuo metu Viilniuje, pavyzdžiui, nėra, kur būtų galima pristatyti sutvarkyto sodo atliekas“, – sakė S. Gentvilas.
Manoma, kad neužtikrinus galimybės įtraukti nebuitinių atliekų tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką galėtų kilti grėsmė, kad tvarkančios organizacijos jas priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje.
Taip pat teigiama, kad šiais pakeitimais bus ištaisytos šiuo metu egzistuojančios teisines spragos dėl nebuitinių atliekų surinkimo bei tobulinama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, supaprastinant ir patikslinant kainodaros procesus.
A. Skardžius apkaltino liberalus: matosi, kad valdant sąvartynus atsirado noras pabizniauti
Mišrios Seimo grupės atstovas Artūras Skardžiu apkaltino liberalus noru „pabizniauti“, teigdamas, kad būtent jie valdo kelis regionų atliekų tvarkymo centrus (RATC), kurie dėl tokių pakeitimų uždirbtų daugiau.
„Praėjusių metų lapkričio mėnesį, mane Eugenijus Gentvilas paprašė pakalbėti apie liberalus. FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro. Ir išties sumos yra įspūdingos. Dėl pasisavinimo daugiau nei 1 mln. eurų, nesumokėtų privalomų mokesčių valstybei. Matosi, kad sukėlus vartų mokestį sąvartynuose, atsirado noras bizniauti“, – komentavo jis.
„Be išimties, visi regioninių atliekų tvarkymo centrai yra valdomi liberalų“, – pridūrė jis.
Visgi Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas neigė tokius pareiškimus, tvirtindamas, kad „liberalai negyvena iš sąvartynų“.
„Noriu pasakyti: nei Vilniaus, nei Alytaus RATC vadovai nėra Liberalų sąjudžio nariai. (...) Ne liberalai, o būtent „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tuo metu vadovavusi Aplinkos ministerijai, dalyvavo, kai buvo kuriama mechaninio ir biologinio apdorojimo sistema ir tinklas. Tai partijai tuo metu atstovavo Valentinas Mazuronis. Tos partijos narys ir vėliau vadovas buvo Remigijus Žemaitaitis, šiuo metu esantis A. Skardžiaus vadovu“, – aiškino E. Gentvilas.
Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams.
„Todėl, jeigu kas nors ir gyvena iš šios sistemos, tai tikrai ne liberalai“, – tvirtino jis.
Dalis parlamentarų nepritaria tokiam pakeitimui: apmokestins nepasiturinčius
A. Skardžius taip pat tvirtino, kad šie pakeitimai neigiamai paveiks mažiau pasiturinčius asmenis. Anot jo, nors tokiems asmenims didžiulių gabaritų atliekų aikštelės naudos neduoda, jie privalės už jas mokėti.
„Tie žmonės, kurie neturi žaliųjų atliekų, neturi statybinių atliekų, turės mokėti už tuos, kurie gyvena labiau pasiturinčiai“, – aiškino A. Skardžius.
„Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams“, – jam antrino parlamentaras Kęstutis Mažeika.
Jiems pritarė ir Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė, atkreipusi dėmesį, kad jeigu mokės visi gyventojai, tai paveiks ir taip su problemomis susiduriančius pensininkus.
„Aš esu prieš šį mokestį, nes apkrausite močiutę ar senelį, kurie turi tik maišelį ar du šiukšlių“, – tvirtino ji.
Visgi, priimtuose įstatymų pakeitimuose įrašytas poreikis tiksliai ir nuosekliai taikyti sąvokas ir numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti rinkliavos teisingumą bei išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo.
S. Gentvilas yra anksčiau teigęs, kad dabar savivaldybės priimdamos iš žmonių statybines ar žaliąsias atliekas, jų sutvarkymą padengdavo savo lėšomis arba apmokestindamos tokių atliekų pristatymą į aikšteles.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas43
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...