Valdančioji koalicija yra sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ją analizavęs pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) esminių pakeitimų nepadarė. Daugiausia diskusijų sukėlė pasitraukimo iš kaupimo „langas“. 

Antrą kartą apsvarstęs pataisas dėl „lango“ trukmės, komitetas pakeitė savo poziciją ir pritarė, kad būtų nustatytas ne vienerių metų, kaip buvo nusprendęs praėjusį penktadienį, o dvejų metų pasitraukimo iš pensijų kaupimo „lango“ terminas.

Vyriausybė siūlė, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

SRDK taip pat yra pritaręs ir periodinių pensijų bei anuitetų išmokų liberalizavimui: nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų antros pakopos pensijų fonduose sukaupusiems gyventojams, kurie jau yra išėję į pensiją, siūloma leisti lėšas pasiimti iš karto, jiems nebemokant periodinių išmokų ar anuitetų.

Jeigu Seimas tam pritartų, įsigaliojus pensijų reformai, gyventojai, antros pakopos pensijų fonduose sukaupę iki 10,8 tūkst. eurų, galėtų rinktis iš trijų, o ne iš dviejų, kaip yra dabar, variantų, kaip elgtis su pinigais: sukauptą sumą galėtų arba palikti fonde ir gauti periodines išmokas, arba pervesti į „Sodrą“ ir nusipirkti anuitetą, arba, kaip dabar siūlo SRDK, visą sumą pasiimti iš karto.

Investicinės grąžos, žmogui per nustatytą „langą“ pasitraukus iš pensijų kaupimo, siūloma 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti.   

Reforma atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, siekiama leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą. 

Verslas sako, kad tokia reforma, kokią siūlo Vyriausybė, skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins investicijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog iš fondų atsiimtos lėšos gali pasitarnauti kaip investicija senatvei. Ji prognozuoja, kad iš kaupimo pasitrauktų apie 20 proc. žmonių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams. Europos Komisija (EK) įspėjo, kad reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybes.

BNS anksčiau rašė, kad finansų ministras Rimantas Šadžius gegužę patvirtino sulaukęs EK pastabų dėl reformos, numatančios atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo.

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.