Už Valstybinio kelių fondo įstatymo projektą trečiadienį po svarstymo balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo du, o 16 susilaikė.

„Lengviausia nieko nedaryti, o aš tikiu fondo sėkme, keliams ir pinigų, ir darbų daug reikia“, – prieš balsavimą teigė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė kartojo pasigendanti papildomų pajamų šaltinių, nes, pasak jos, į fondą pateks lėšos, kurios dabar skiriamos į valstybės biudžetą. 

„Be papildomų pajamų šaltinių fondas bus tik lentynėlė su dar vienu gražiu pavadinimu“, – tvirtino G. Skaistė.

Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė teigė, kad fondas „nėra ambincingas projektas“. Anot jos, nenustatomas investicijų intensyvumas – į kokius kelius ir kokios bus finansavimo proporcijos.

Daugiausia – iki 200 mln. eurų – į fondą tikimasi surinkti iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kuris pakeis dabartines vinjetes.

Dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą.

Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.

Dabar Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų nepakanka 21 tūkst. kilometrų ilgio kelių tinklo tinkamai priežiūrai, remontui ir plėtrai.

Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės.

Ministerijos skaičiavimu, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien šiemet trūksta apie 1,27 mlrd. eurų, kai iš KPPP 2024-2025 metais skirta po 583 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad įsigaliojus Kelių fondui jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo ir KPPP lėšas, turėtų siekti beveik 1 mlrd. eurų be Europos Sąjungos paramos.