- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais smarkiai pakilus kainoms, Seimas nusprendė kompensuoti dalį išaugusių elektros ir dujų kainų, norėdamas amortizuoti vartotojų patiriamus sunkumus. Kiek konkrečiai – dar nežinia, praneša LNK.
Šiaulietė Violeta kas mėnesį sunaudoja apie 100 kilovatvalandžių elektros ir džiaugiasi, kad dar pernai pasirinko elektros tiekėją.
„Jie įsipareigojo dvejus metus nekeisti kainos, ko kiti tikrai nežadėjo. Kadangi aš suskubau, pasirinkau gan prieinamą kainą. Turiu ne vieną namų ūkį. Vienam namų ūkiui pasirinkimas buvo už 19, kitas – apie 20 centų“, – sako šiaulietė Violeta Venskuvienė.
Dabar pasirenkantys tiekėją mato ir 25, ir didesnį nei 30 euro centų tarifą. Tam, kad žmonėms nuo liepos už elektrą reikėtų mokėti mažiau, Seimas nusprendė dalį išaugusios kainos kompensuoti.
„Gyventojams, jei bus viršijami 23 centai, bus kompensuojami 9 centai. Jeigu bus 35, atmesti 9 centus, ir panašiai“, – sako Seimo narys Kazys Starkevičius.
„9 centai – preliminarus skaičius, jis gali keistis. Tai Vyriausybės prerogatyvos nuspręsta“, – teigia Valstybės energetikos reguliavimo tarybos primininkas Renatas Pocius.
Gyventojų elektrai kompensuoti numatyti 570 mln. eurų. Įmonėms – dar 120 mln. Tiesa, kompensacija nuo birželio laikina.
„Pusmečiui, man rodos. Toliau žiūrėsime pagal situaciją“, – apie galimą kompensacijos terminą sako K.Starkevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tačiau kai kurie politikai prognozuoja, kad po Naujųjų metų elektra nepigs.
„Jokių realių pokyčių, kad būtų kitokia situacija, – nematau. Iš esmės, pavėluotai reaguojama į susidariusią situaciją, bandoma skolintais pinigais užkamšyti tam tikras problemas“, – kritikos žeria Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Akivaizdu, kad kainos vis tiek turės augti ir kitais metais. Kiek jos augs ir kiek valstybė galėtų naštos apsiimti ant savo pečių, šiandien šiek tiek anksti sakyti“, – ateities nebando spėti finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kai kurie politikai kritikuoja, kad finansavimą gaus visi gyventojai, nepriklausomai nuo pajamų.
Kai kas baseinus elektra šildosi, gerai gyvena, bet gaus kompensaciją.
„Kai kas baseinus elektra šildosi, gerai gyvena, bet gaus kompensaciją“, – piktinasi Gintautas Paluckas.
Opozicija sako, kad pinigus reikėtų skirti ne kompensacijoms, o gyventojams per mokestines lengvatas arba atlyginimus.
„Galėjo būti skiriami neapmokestinamųjų pajamų dydžiui didinti dar 50 eurų, valstybės tarnautojų bazinio atlyginimo pakėlimui trimis eurais ir pensijų indeksavimui iki 7 proc.“, – pastebi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kad kompensacijas gaus visi, kritikuoja bankas ir Valstybės kontrolė.
„Dėl to, kad Lietuvos bankas ir Valstybė kontrolė nepritaria valstybės siūlymams dėl energetikos kainų augimo stabilizavimo, bet Vyriausybė tiki, kad tai teisingas sprendimas šiomis aplinkybėmis“, – teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Socialdemokratai, anot Rasos Budbergytės, dar ketina teikti įstatymų pataisas, kad elektros liberalizavimas būtų atidėtas dar pusmečiui.
Nepriklausomi tiekėjai atidėjimui priešinasi. Sako, kad pirmą kartą atidėjus teko atleisti 100 darbuotojų.
„Ar įsivaizduojate toliau vykstančią liberalizaciją, jei ji du kartus nukeliama. Tai turbūt proceso pabaiga“, – sako Nepriklausomų energijos tiekėjų asociacijos prezidentas Vilius Juraitis.
Energetikos reguliavimo taryba sako stebėsianti, kaip elektros tiekėjai elgiasi patvirtinus kompensacijas.
„Kol tas objektas yra dominuojantis rinkoje, mes visą laiką turime galimybę atlikti rinkos tyrimą ir pažiūrėti, ar jis nepiktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi“, – pažymi R.Pocius.
Vis dėlto, kiek pelnosi tiekėjai iš elektros tarifo, dabar taryba pasakyti negali.
„Daugiau žmonių nustebs, kad tai, kas įvyko su energetika, – pelningumas bus su minuso ženklu. Pelno greičiausiu atveju nebus“, – pastebi V.Juraitis.
Kompensacijos numatytos ir už dujas. Išankstiniais skaičiavimais, dujomis besišildantiems nuo liepos 1 kub. m dujų nuo 56 centų turėtų brangti iki 1,4. Tačiau, skyrus kompensaciją, 1 kub. m neturėtų kainuoti daugiau nei 77 centus. Nesišildantiems dujomis – nuo 80 centų kaina turėtų kilti iki 3,65 euro, bet pritaikius kompensaciją atsieitų 1,02 euro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai4
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės5
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai11
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...