Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje

Kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis ministerija teikia Darbo, Administracinių nusižengimų kodeksų, Statybos, Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Po pateikimo už šį įstatymų paketą balsavo 107, 3 parlamentarai susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.

Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

„Šiuo projektu siekiame išgelbėti apie dvi gyvybes per metus ir apie dešimt žmonių nuo suluošinimo darbe“, – pristatydamas poreikį keisti esamą tvarką Seimo plenarinių posėdžių salėje akcentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje pačioms įmonėms nėra nustatyta jokios finansinės atsakomybės už darbuotojo saugos pažeidimus, administracinė nuobauda taikoma tik fiziniams asmenims, dažniausiai įmonės padalinio vadovui. Minimali tokia bauda už pirmą pažeidimą siekia 120 eurų.

„Šiai dienai aprengti žmogų tinkamais darbo rūbais kainuoja brangiau negu susimokėti baudą. Šiandien darbuotojų sauga, sveikata tiesiog neapsimoka ir tokia situacija negali tęstis“, – pabrėžė jis.

Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti.

 

Anot SADM, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą pernelyg ilgai trunka, kol darbovietėje nutikęs nelaimingas atsitikimas ištiriamas ir pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Todėl, pasak ministerijos, ir finansinės sankcijos darbdaviui pritaikomos ne iš karto, o tik praėjus vieneriems metams ar daugiau.

Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius, pažeidusius darbuotojų saugos taisykles, mokėti papildomą vienkartinę išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Jos dydis, kaip teigiama, būtų susietas su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 924 eurus.

Tai, kaip teigia ministerija, galėtų sudrausminti darbdavius, nes augant MMA didėtų ir papildoma vienkartinė išmoka. Taip pat, anot V. Šiliausko, pagal naują tvarką darbdaviams labiau apsimokėtų rūpintis darbuotojų sauga.

„Mūsų pasiūlymas, (...) kad būtų ne bauda, bet įmokos į nelaimingų atsitikimų fondą. (...) Šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti, iš šito fondo yra mokamos išmokos aukoms. Ir matome, kad į fondą šiai dienai didžiąją dalį, virš 80 proc. (lėšų – ELTA), suneša darbdaviai, kurie jokių pažeidimų nepadarė“, – Seime teigė jis.

„Tai vėlgi, yra netinkamos motyvacijos, netinkamos paskatos, mes turime nelaimingų atsitikimų fondą, į kurį moka visi darbdaviai, o naudas gauna tie darbdaviai, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, nes už juos yra mokamos išmokos“, – pridūrė viceministras.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų yra iki 49, už darbuotojo saugos pažeidimą mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).

Taip pat, anot SADM, įstatymo pakeitimai įpareigotų darbdavius geriau prižiūrėti savo įrangą, kad ji būtų saugesnė darbuotojams. Be to, siūloma atsisakyti prievolės asmenims su negalia tikrintis sveikatą tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra rizikos darbuotojo saugai, bei skirti juos dirbti naktį ar viršvalandžius tik patiems darbuotojams sutikus ir jeigu leidžia sveikata.

Darbo inspekcijos duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų sektoriuje.

Čia 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai.

2023 metais, preliminariais duomenimis, statybose įvyko 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

Iš viso Lietuvoje 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Dalį šių pakeitimų toliau svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), į plenarinių posėdžių salę jie sugrįš birželio 4 dieną.