Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė 14 parlamentarų. Pataisos toliau bus svarstomos skubos tvarka kitą savaitę.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, tokio įstatymo atsiradimą paskatino išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje.  

„2023-2024 metais bankų pelnas galėtų siekti virš 1 mlrd. eurų“, – pristatydama pataisas teigė ji. 

Ministrė pabrėžė, kad mokestis nebūtų skaičiuojamas vertinant naujas, nuo 2023 metų sudarytas kreditavimo sutartis. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.

Liberalas Audrius Bagdonas tvirtino, kad toks mokestis – pavojingas precedentas ir turės daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų bei kenkia ne tik jau veikiantiems verslams, bet planuojantiems veiklą Lietuvoje. 

Bet kuris sektorius, kuriam sekasi sėkmingai arba geriau nei kitiems, gali įžvelgti pavojų, kad valdžia bet kada gali sugalvoti juos papildomai apmokestinti.

„Bet kuris sektorius, kuriam sekasi sėkmingai arba geriau nei kitiems, gali įžvelgti pavojų, kad valdžia bet kada gali sugalvoti juos papildomai apmokestinti“, – tvirtino A. Bagdonas.  

G. Skaistė pabrėžė nevadinanti mokesčio „bankų skalpavimo mokesčiu“ ir juo šių įstaigų nesiekiama nubausti už vienokį ar kitokį žmonių nepasitenkinimą šio sektoriaus veikla. 

Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė teigė, kad Seimo narių klausimų gausa parodė diskusijų trūkumą su mokesčio įvedimą projektavusiomis institucijomis.

„Todėl labai laukiame galimybės Seimo komitete išnagrinėti projekto investicinei šalies aplinkai jau padarytą žalą bei galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Tikimės, kad mūsų bei kompetentingų nacionalinių ir tarptautinių institucijų argumentai galiausiai bus išgirsti, o skubota mokestinė iniciatyva sustabdyta“, – pranešime teigė ji.

Iš įnašo surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. 

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas siūlė visus iš mokesčio surinktus pinigus nukreipti į biudžetą ir iš jo finansuoti gyventojų poreikius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad iš mokesčio surinktos lėšos bus investuojamos į infrastruktūrą, kuria naudosis ne tik kariuomenė, bet ir civiliai gyventojai.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tikino, kad mokesčio įvedimas padarys meškos paslaugą, kuri bus didesnė už lėšas, surinktas iš šio mokesčio. Jis teigė, kad mokestis įvedamas per greitai, turėtų būti numatytas prisitaikymo laikotarpis. 

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Numatoma, kad nebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausytų nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.