Seimas linkęs uždegti žalią šviesą užimtumo sistemos pokyčiams

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiems Užimtumo įstatymo pakeitimams: už balsavo 111, o susilaikė 6 parlamentarai. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus užimtumo sistemos pokyčius pavadino „pakankamai didele pertvarka“. Jo teigimu, Lietuvoje dabar yra per daug žmonių, iš viso neturinčių kvalifikacijos ar neatitinkančių jos poreikių, o nauja tvarka leis nedirbantiesiems skirti individualaus dėmesio.

„Bendra kryptis – daugiau individualizuoto požiūrio, matyti konkretų žmogų ir jo poreikius. Dabar tarsi visi į užimtumo sistemą patekę asmenys dedami į vieną katilą – ir motyvuotus, ir ilgalaikius bedarbius, ir studijuojančius“, – aiškino M. Lingė.

Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą siūlyti iš karto, o tie, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos – dėl stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos – įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Pasak M. Lingės, bus mažiau galimybių atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo.

„Realybė tokia, kad nemažai asmenų į Užimtumo tarnybą eina ne darbo, o bedarbio statuso, garantuojančio socialines garantijas. Todėl pakeitimai leistų užtikrinti, kad galintys dirbti neturėtų prabangos išsisukinėti nuo tinkamų pasiūlymų“, – pabrėžė M. Lingė.

Besirengiantiems darbo rinkai žmonėms sveikatos draudimo patiems mokėti nereikėtų, jį dengtų valstybė, tačiau nustačius nelegalų ar nedeklaruotą darbą įmokas tektų mokėti pačiam. Tokiu atveju šis statusas jiems būtų panaikintas, nustotų galioti visos privilegijos.

Pataisos taip pat numato, kad žmonėms, kurie stokos motyvacijos ar socialinių įgūdžių, bus priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, juos slėgs skolos, bus priskiriami atvejo vadybininkai.

Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, ketinama jiems kompensuoti kelionės išlaidas ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.

Devynis mėnesius tinkamo darbo pasiūlymai bedarbiui būtų teikiami atsižvelgiant į ankstesnį jo darbo užmokestį. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas nebūtinai turės atitikti žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, tačiau turės atitikti sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Seimas, be kita ko, ketina įteisinti dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 MMA, arba beveik 3 tūkst. eurų) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5256 eurus). Dabar MMA siekia 730 eurų. 

Išmokos galėtų tikėtis aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus.

„Atvykimo išmoka skatintų į šalį atvykti aukštos pridėtinės vertės darbuotojus. Ja pasinaudoti būtų galima įvedant saugiklius, nebūtų taikoma relokuojamų įmonių darbuotojams, kurie iki įstatymo įsigaliojimo jau bus atvykę ir pradėjo dirbti, jie negalėtų pretenduoti į šią išmoką“, – teigė M. Lingė.

Pasak komiteto vadovo, išmokos būtų taikomos ne ilgiau kaip trejus metus: „Pasižiūrėti, kaip veikia sistema“.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad per svarstymus komitetas daugiausia dėmesio  skyrė vienkartinei išmokai aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti.

„Diskutavome dėl tokios priemonės tikslingumo. Tai yra fragmentinis problemos sprendimas siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. „Investuok Lietuvoje“, nors ir remia šį pasiūlymą, pažymėjo, kad fragmentiškumas yra didžiausia rizika“, – teigė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad aukštos kvalifikacijos specialistams finansinė motyvacija sugrįžti į Lietuvą paprastai nėra prioritetinė: „Atvirkščiai, paprastai jei keliesi gyventi į Niujorką, Londoną, Berlyną, tikiesi didesnio atlyginimo. Grįždami į Lietuvą jie tikisi švietimo ir kokybiškų sveikatos paslaugų. Tai pažymi ir „Investuok Lietuvoje“.

M. Lingės teigimu, tik 1 proc. atvykstančios darbo jėgos sudaro aukštųjų technologijų specialistai.