- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusios savaitės pabaigoje Biržuose atidaryta nauja 450 kW saulės elektrinė. Jos veiklos pradžią simboliškai pažymėjo teritorijoje įrengta unikali instaliacija – iš paukščio skrydžio matoma rugio varpa. Rekordinio meno darbo sukūrimui menininkė Agnė Kišonaitė sunaudojo net tris tūkstančius kvadratinių metrų audinio, o jėgainei paversti meno kūriniu menininkė užtruko tris dienas.
Į Gineso rekordų knygą patekusios kūrėjos sumanymas iš tiesų nepaprastas – tarp jėgainės saulės modulių ji įkomponavo stilizuotą rugio varpą, kuri atspindi „Biržų duonos“ veiklos prigimtį. Ši kūrybinė idėja itin puikiai atsiskleidžia žvelgiant į jėgainės teritoriją iš paukščio skrydžio.
„Stengiuosi, kad mano projektai taptų ne tik vizualiais meno kūriniais, bet ir perteiktų gilesnę juos įkvėpusių idėjų prasmę – mano darbuose dažnai atsispindi mums visiems svarbios tvarumo ir socialinės temos. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda verslų, kurie ne tik patys ryžtasi diegti inovacijas, bet ir rūpinasi jų įprasminimu kūrybiniuose projektuose“, – kalbėjo A. Kišonaitė.
Saulę „sekiojantys“ moduliai
Biržuose šalia minėtos įmonės pastatyta 450 kW saulės jėgainė – viena moderniausių Lietuvoje. Beveik dviejų hektarų plote išsidėsčiusi saulės elektrinė nuo kitų šalyje veikiančių jėgainių išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte – iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto.
Tai padeda maksimaliai „pagauti“ ir išnaudoti saulės energiją. Kad moduliai labai jautrūs saulės spindulių kiekio pokyčiams, galima pastebėti plika akimi, mat vos saulę užstoja debesys, matyti, kaip išmanios konstrukcijos ima suktis ieškodamos tinkamesnio saulės spindulių kritimo kampo.
„Moduliai, kurie gali judėti priklausomai nuo saulės padėties danguje, yra apie 35 proc. efektyvesni nei savo padėties nekeičiantys – preliminariais skaičiavimais, ši elektrinė pagamins 30 proc. metinio įmonės elektros energijos poreikio. Ambicijos, žinoma, patenkinti visus 100 proc., ir tai įmanoma“, – apie naujosios saulės jėgainės modulių išskirtinumą pasakoja „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.
Jam pritaria ir jėgainės atidaryme dalyvavęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Negevičius, teigęs, kad visų kepyklos energetinių poreikių patenkinimas saulės jėgainės pagaminama energija turėtų būti ne tik siekiamybė, bet ir ilgainiui praktiškai įgyvendinamas uždavinys.
Ambicingi tikslai
Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais pasaulyje saulės jėgainės pagamino daugiau energijos, nei bet kurios kitos tvarios energijos gamybos technologijos. Saulės energija yra viena pagrindinių naujų energijos šaltinių tokiose pramonės industrijos milžinėse, kaip Kinija, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Europoje lyderiauja Vokietija, Belgija ir Italija.
Ambicingus tikslus šioje srityje sau kelia ir Lietuva, kuri yra įsipareigojusi iki 2050 metų 100 proc. patenkinti savo elektros energijos reikmes tik iš atsinaujinančių energetinių išteklių.
„Kadangi saulėtą dieną jėgainė elektros gamina daugiau nei būtina įmonės gamybos poreikiams, susidariusį apie 20 proc. elektros energijos perteklių tiekiame į elektros tinklus – ją suvartoja kaimynystėje esantys elektros vartotojai. Nors projekto įgyvendinimas užtruko 3 metus, buvo verta – ne tik dėl to, kad mūsų skaičiavimais investicijos atsipirks jau po penkerių metų, bet ir dėl tvaraus verslo idėjos sklaidos. Geras pavyzdys, tikiu, „užkrės“ ir kaimynus, tad, žingsnis po žingsnio atstatysime gamtai padarytą žalą ir ateityje paliksime kažką gero savo vaikams“, – šypsosi A. Kurganovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...