- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje – gerokai didesnis, nei skelbia Užimtumo tarnyba. Samdomų darbuotojų trūkumas – rekordinis. Su šia problema susiduria beveik visos šalies įmonės, o 6 iš 10 papildomai galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų. Kodėl tokia situacija galėjo susiformuoti, LNK pasakoja Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
– Kur darbuotojų labiausiai trūksta?
– Apie tai turbūt galėtų papasakoti Užimtumo tarnyba, nes ji daro tokius rinkos tyrimus. Mes tiesiog turime bendrą informaciją apie tai, kad net trečdalis Lietuvos įmonių galėtų įdarbinti virš 20 proc. darbuotojų papildomai, o apie 60 proc. įmonių galėtų įdarbinti iki 20 proc. darbuotojų papildomai. Galima iš to nujausti, kad tas spektras yra pakankamai platus, nekalbama apie kažkokius išskirtinius sektorius. Be to, valstybei tai turėtų rūpėti, nes lygiai taip pat darbuotojų trūksta ir socialinės rūpybos srityje, trūksta ir mokytojų, ir IT specialistų. Taigi tas trūkumas yra visuotinis.
– Laisvosios rinkos institutas sako, kad Statistikos departamento pateikiami skaičiai iš esmės neatspindi realios situacijos, nes tiesiog formaliai darbdaviai neregistruoja savo paieškų arba atsilaisvinusių vietų, kur reikia surasti žmogų. Skaičiai yra netikslūs?
– Taip, tie skaičiai labai stipriai atsilieka nuo tikrovės.
– Ar būti bedarbiu vis dar apsimoka labiau Lietuvoje, nei gauti, pavyzdžiui, minimalią algą?
– Darbdaviai skundžiasi, kad įdarbinant dabartinius bedarbius tikrai yra problemos ir su jų kvalifikacija, ir su jų motyvacija dirbti. Instituto skaičiuojami nedarbo spąstai rodo, kad už minimalų atlyginimą įsidarbinantis žmogus gautų tik 15 proc. daugiau pajamų, negu jis gauna iš pašalpų vidutiniškai.
– Galbūt ir darbdaviai dabar rengia labai griežtas atrankas? Galbūt iškeliami aukšti kriterijai?
– Reikia žmonių, kurie yra pirmiausia pasiruošę dirbti ir mokytis. Gebėjimas mokytis, prisiimti atsakomybę apskritai ir veikti komandoje tikrai yra svarbus. Dėl ilgalaikio nedarbo žmogus dažnai praranda būtent tuos įgūdžius. Jam svarbu tiesiog neiškristi iš darbo rinkos ilgam laikui, nes paskui grįžti ganėtinai sunku.
– Gal mes gyvename tokiu laiku, kad net nereikia turėti kažkokio popieriaus, kad tu esi kažką baigęs? Svarbu būti fiziškai pajėgiam ateiti ir dirbti?
– Taip, tikrai labai svarbu norėti dirbti ir turėti motyvaciją mokytis kažkokio naujo amato. Dažnai tie darbai yra tikrai labai paprasti: trūksta ir fasuotojų, pakuotojų, sandėlininkų. Situacija tokia, kad darbdaviai pasiruošę rizikuoti.
– Kaip reikėtų užpildyti šį darbuotojų trūkumą?
– Darbuotojų trūkumas atspindi bendrą Lietuvos demografinę situaciją, kuri blogėja sparčiausiai Europoje. Esame labiausiai senstanti Europos tauta. 700 tūkst. žmonių praradome dėl emigracijos. Taigi natūralu, kad žmonių trūksta ir darbo rinkoje. Svarbu imtis visų priemonių ir galvoti apie lietuvių grąžinimą, gerų sąlygų sudarymą, kad žmonės norėtų grįžti, ir apie bedarbių įgalinimą dirbti.
– Ar mes gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur bedarbį vadiname bedarbiu, bet gal bedarbis vis dėlto Lietuvoje yra dirbantis žmogus ir tam tikrais kanalais gauna kitas pajamas, todėl jam neapsimoka kažkur dirbti oficialiai?
– Taip, Užimtumo tarnyba vis garsiau pripažįsta, kad dalis žmonių prisiduria prie pašalpų ir gauna nelegalias pajamos, todėl žadama griežtinti sąlygas. Pirmiausia svarbu, kad pati Užimtumo tarnyba susikauptų darbams, kurie tikrai padėtų bedarbiams įgauti reikalingą kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką.
Plačiau – reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasirašė patikslintą biudžetą, bet kritikuoja antiinfliacinių priemonių tempą5
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto įstatymą, tačiau sukritikavo Vyriausybę dėl per lėto tempo diegiant priemones, padėsiančias gyventojams amortizuoti kainų augimo šoką. ...
-
Vežėjai teigiamai vertina naujausius reikalavimus: tikisi, kad visi vienodai mokės mokesčius1
Lietuvos vežėjai linkę teigiamai vertinti nuo šeštadienio įsigaliojančius naujausius Mobilumo paketo reikalavimus, iš kurių vienas pagrindinių yra reikalavimas turėti licencijas transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamo...
-
Nepaisant išaugusių kainų, sėklų pardavimai didėja1
Daržininkams mėgėjams bei ūkininkams baigiant sėją, prekybininkai pastebi, kad šiemet sėklų pardavimai auga, nepaisant apie 15 proc. išaugusių jų kainų. Be kita ko, prognozuojama, kad sėklos kitąmet brangs dar. ...
-
Lietuvos turėtas skolinimosi reitingas – patvirtintas
Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą, skelbia Finansų ministerija. ...
-
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje
Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. ...
-
Nauja tvarka verčia stvertis už galvų: statybų pažyma pabrango 17 kartų3
Paskutiniai gręžimai iki kol daugiabutyje neįsikėlė naujakuriai. Kiekviena detalė svarbi, mat tik kelios savaitės, kai įsigaliojo nauja tvarka – nuo gegužės 1-osios pažymą, kad statinys atitinka projektą, išduoda nebe valdininkai, o p...
-
Lietuvos energetikos agentūra: per savaitę šalyje brango degalai2
Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9–13 dienomis didėjo 2–8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. ...
-
E. Lazauskas: bandomasis krovinių vežimas iš Ukrainos pasiteisino1
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmoni...
-
Baltijos prospekto estakadai – 8,75 mln. eurų iš valstybės2
Sulaukta Vyriausybės sprendimo dėl finansavimo Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams – šiais metais valstybė prie šio svarbaus susisiekimo objekto finansavimo prisidės 8,75 mln. eurų. Anot mero Vytauto Grubli...
-
G. Šimkus: karo fone investicijos į ekonomikos transformaciją – gyvybiškai svarbios
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvo...