Pasak Rimanto Šadžiaus, privataus sveikatos draudimo apyvarta auga dėl gausesnio dalyvių skaičiaus, o ne dėl įmokų. 

„Laikomės nuomonės, kad pasiūlyta 350 eurų suma – tai yra mediana 2023 metų. Ir šių metų mediana greičiausiai bus panaši – matome, įmokų kiekis ir apyvartos privataus sveikatos draudimo didėja, bet didėja dėl dalyvių skaičiaus didėjimo, o ne dėl įmokų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį teigė ministras.

„Įmokos yra gana stabilios per šiuos metus (2023–2024 metus – BNS), didėja tik dalyvių skaičius. Mes pasiūlėme gerą variantą“, – pridūrė R. Šadžius. 

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis ir Draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Frolenka siūlo šią ribą sieti su minimalia mėnesio alga (MMA).  

Š. Frolenkos teigimu, vidutinė darbdavio įmoka dabar yra „arti 600 eurų“: „Siūlome nefiksuoti konkretaus dydžio, o sieti jį su MMA arba vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).

Pasak jo, Latvijoje ir Estija „lubos“ yra kur kas didesnės – atitinkamai 750 ir 450 eurų.  

Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša komitete taip pat siūlė „ženkliai didinti sumą“ ir sieti su VDU: „Nustatyti ne mažesnę nei 600–700 eurų ribą.“ 

Anot A. Romanovskio, darbdaviai apmoka apie 240 tūkst. darbuotojų sveikatos draudimo įmokas: „240 tūkst. darbuotojų yra naudos gavėjų.“

Seimo svarstomas mokesčio pertvarkos paketas numato GPM apmokestinti darbuotojų naudą virš 350 eurų vertės darbdaviui apmokant savarankiško sveikatos draudimo įmokas.