Vladas kasdien bėga po 5–10 kilometrų. Sako, jog tai prideda geros sveikatos. 

Vyrui iki pensijos – geras penkmetis. Tačiau kai tik turėjo galimybę, susistabdė kaupimą antroje pensijų pakopoje.

„Jeigu būtų lanksčiau ir viskas žmogiškiau, tai taip, nes žmogus turi savimi pasirūpinti“, – sakė vyras.

Labiausiai pikta dėl ten likusių sukauptų pinigų, kurių Vladas pasiimti negali.

Tiesa, jei Seimas pritars ministrės I. Ruginienės siūlymams kaip antrą pakopą reikėtų keisti, laisvės bus daugiau.

Ji žada atverti vadinamąjį langą, tai yra 12 mėnesių laikotarpį, per kurį kaupiantieji galėtų apsispręsti. 

A. Ufarto / BNS nuotr.

„Jeigu nenori būti sistemoje, tiesiog gali pasiimti pinigus, kuriuos įmokėjai, plius tai, ką uždirbai, be jokio mokesčio“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.

Šiuo atveju, nereikėtų grąžinti ir valstybės paramos – ji keliautų į to paties žmogaus „Sodrą“, o su likusiais pinigais jis galėtų daryti, ką nori.  

Pensijų fondai paskaičiavo, kad dėl tokio lango, iš šiuo metu kaupiančių 800 tūkst., vargiai liktų vos pusė.

„Šiandien panašu į tai, kad nėra jokio tikslo, kaip keisis pensija, bet tiesiog yra kažkoks noras tam, kad antros pensijų pakopos Lietuvoje nebeliktų“, – kalbėjo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymai esą labiausiai nuskriaustų mažiausiai uždirbančius, tai reiškia tuos, kurių ir pensijos bus kukliausios.

Dabar valstybė kas mėnesį kaupiančiajam prideda po 1,5 proc. nuo vidutinės algos. Vietoje to siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kurią būtų galima susigrąžinti deklaruojant pajamas.

„Tai reikštų, kad vietoje to, kad šiai dienai gautų 30 eurų, minimalaus atlyginimo gavėjas gautų tik 6 eurus“, – aiškino T. Gudaitis.

„Jeigu pensijų fondai gyvena tik iš valstybinio prisidėjimo, kuris buvo įvestas tik 2019 metais, tai tada jie verčia mane abejoti jų darbo rezultatais“, – akcentavo ministrė.

I. Ruginienės pusėn stojo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, ne už ačiū. Ministrė į siūlymus įtraukė ir jo idėją – galimybę vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, susimokant gyventojų pajamų mokestį.

„Man atrodo, kad ji kaip tik yra socialiai teisinga, nes orientuota į dirbančius žmones, kurie galės pasinaudoti ta lengvata. Be to, bus numatyta tam tikra suma, iki kurios galios ši lengvata“, – savo nuomone dalijosi prezidentas.

Ori pensija turėtų siekti 70–80 proc. buvusio atlyginimo. Dabar pakeitimo norma siekia tik pusę.  

„Žmogus yra stumiamas, kad gautų tik „Sodros“ pensiją, kuomet vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, sudaro apie 45 proc.“, – skaičiais dalinosi LIPFA vadovas.

„Suprantu, pensijų fondams sunku buvo išgirsti šią žinutę. Jų gynybos reakcija man irgi yra aiški ir suprantama“, – tikino I. Ruginienė.

Jei žmogus kauptų ne tik antroje bet ir trečioje pensijų pakopoje, prie „Sodros“ pensijos galėtų prisidurti dar 25 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas stebisi, kodėl prisidėti prie darbuotojų pensijų neskatinami darbdaviai.  

„Kitose šalyse dažnai būna profesiniai fondai. Pas mus ne taip veikia sistema, mes tai matėme per labiau privalomą darbdavių dalyvavimą kaupime“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Skaičiuojama, kad prieš dvejus metus 10 dirbančiųjų išlaikė 3 pensininkus. Jei visuomenė ir toliau taip sparčiai sens, o gyventojų Lietuvoje mažės, tai po trisdešimties metų 10 darbuotojų jau išlaikys 6.

„Tada dirbantiesiems didės mokesčiai. Yra ir kitų sprendimo būdų – galima daugiau skolintis. Galima stipriai skatinti imigraciją – Lietuvai, kaip mažai šaliai, 700 tūkst. irgi skamba gan grėsmingai. Galima skatinti gimstamumą, nors tai yra labai sunku padaryti “, – siūlė LIPFA valdybos narys Paulius Kabelis.

I. Ruginienė sako, kad gyventojai patys sugalvos kur ir kiek jiems papildomai atsidėti pensijai.

„Jeigu šiandien galėsite susitaupę pinigų, kad ir antroje pakopoje, įsigyti būstą, ar tai nėra investicija į jūsų senatvę? Manau, kad tikrai yra“, – pabrėžė ministrė.

Tačiau praktika rodo, kad motyvacijos tam yra ne tiek daug.  

„Trečioje pakopoje yra sukaupta 20 kartų mažiau, negu antroje pakopoje. Jos egzistuoja tiek pat laiko, bet žmonės privačiai nekaupia“, – tikino P. Kabelis.

I. Ruginienė taip pat siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, galimybę pasitraukti iš kaupimo susirgus sunkia liga, leisti įmokas susistabdyti.

Įstatymo projektą teiks pavasario sesijoje.