Socialiniuose tinkluose pasidarė labai populiaru kritikuoti restoranus bei virtuvių šefus. Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus sako, kad Vakaruose atlikti tyrimai rodo, jog didelė dalis žmonių reaguoja į prekės ženklo reputaciją, todėl suduotas viešas smūgis gali priversti „nukraujuoti“ pardavimus.

Socialinių tinklų ir kritikos juose galia didžiulė ir restoranų pelną ji gali padidinti arba sumažinti. „Galime spėti, kad turime apie penktadalį vartotojų, kuriems yra svarbu, kaip elgiasi gamintojas ar verslininkas, kuris uždirba iš to žmogaus vartojimo“, – tikina M. Katkus. Tačiau pašnekovas pastebi, kad reklamos arba antireklamos poveikis priklauso nuo jos turinio ir paties verslo pobūdžio.

„Akivaizdu, kad įvairios vertybinės nuostatos Lietuvoje stiprėja. Tačiau reikėtų atidžiau žiūrėti, kokią rinkos dalį užima produktas. Tam tikrais atvejais jis užima nišinę dalį, pvz., niekam neįdomu, ką apie religiją mano beliašų pardavėjas“, – pavyzdį pateikia specialistas.

„Pastebėjau, kad konkurencija pastaruoju metu vis intensyvėja ir darosi aštresnė, nes ir priemonių tai konkurencijai reikštis yra vis daugiau“, – mano virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius.

Nereikėtų pamiršti ir dar vieno reiškinio – nupirktos kovos. Vieša paslaptis, kad žmonės, kurie „Facebook“ tinkle turi daug sekėjų, gali iš to pasipelnyti savo profilyje reklamuodami įvairiausius produktus: nuo šampūnų ir korsetų iki koldūnų. Paskambinus šešiems „Facebook“ populiariems žmonėms, kurie profiliuose ką nors reklamavo, įkalbinėti nereikėjo – kaina nuo 180 iki 350 eurų už vieną pasisakymą apie prekę ar paslaugą.

Vieni kritikuoja, kiti dirba, galų gale visi sutaria, kad dėl tokios konkurencijos laimi vartotojas, mat tokioje kovoje gali išlikti tik stipriausi ir geriausi.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Pinigų karta“ reportaže.