Trečdalis – nekvalifikuoti

Naujausia Užimtumo tarnybos darbo rinkos tendencijų analizė rodo, kad nekvalifikuoti darbininkai šiais metais sudarė didžiausią skaičių (33,4 proc.) tarp darbo netekusių asmenų, o nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai išaugo darbo neturinčių paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų skaičius.

Per devynis šių metų mėnesius daugiausia darbo ieškančių asmenų registravosi iš paslaugų sektoriaus – 58,6 proc., pramonės – 22,3 proc., statybos – 12,5 proc. Iš paslaugų sektoriaus darbo ieškančių asmenų skaičius padidėjo 0,7 proc., o iš statybos tiek pat sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Daugiau nei trečdalis – 36,9 proc. – darbo ieškančių asmenų neturi profesinio pasirengimo – jų skaičius 3,6 proc. didesnis nei 2019 m. tuo metu. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję 13,3 proc., koleginį arba aukštesnįjį – 13,9 proc. Šių asmenų skaičius padidėjo atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc. Profesinį pasirengimą turinčių asmenų dalis mažėjo 4,3 proc.

Neturint profesinio pasirengimo sunkiau ir ilgiau užtrunka susirasti darbą. Ilgalaikių bedarbių be profesinio pasirengimo padidėjo 91,7 proc., jaunimo – 79,3 proc., vyresnių nei 50 metų – 27,2 proc. (spalio 1 d. duomenys, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).

Dar blogesnė jaunimo iki 29 metų situacija. Profesinės kvalifikacijos neturėjo 47 tūkst. jaunuolių iš 87,5 tūkst. besikreipusių per tris šių metų ketvirčius. Neturinčio profesijos jaunimo skaičius per metus išaugo 79,3 proc. Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje iš 72 tūkst. registruotų asmenų 19,7 tūkst. nebuvo įgiję profesinės kvalifikacijos. Jų skaičius per metus išaugo 27,2 proc.

Pandemijos šešėlis

"Pandemijos laikotarpiu labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo tarpkarantininiu laikotarpiu nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba", – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pandemijos laikotarpiu labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos.

Anot jos, tvyrant neapibrėžtumui, daugelis įmonių atsisako plėtros planų ir koreguoja darbo jėgos apimtį, mažindamos darbo trukmę ir atlyginimus, išleisdamos darbuotojus į prastovas. Tokiomis aplinkybėmis asmenys, dirbantys paslaugų sektoriuje, greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su darbo netekusiais asmenimis

Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia registruota anksčiau dirbusiųjų didmeninės ir mažmeninėje prekybos, apdirbamosios gamybos ir kitą veiklą vykdančiose įmonėse.

Išaugo darbo ieškančių žmonių skaičius iš kitos veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus – padidėjo atitinkamai – 0,6 proc. ir 0,4 proc., palyginti su 2019 m.

Pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes, kvalifikuotų darbininkų buvo 19,8 proc., paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų – 18 proc. Dėl darbo paieškos į Užimtumo tarnybą daugiausia kreipėsi krovikų, parduotuvių pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių.

Pakeis užsieniečiai

Didėjant bedarbių gretoms darbdaviai neranda Lietuvoje reikiamų darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią savaitę skelbė naujausius Užimtumo tarnybos duomenis, kad nedarbas pasiekė 15,6 proc., ir pranešė nustačiusi 2021 m. kvotas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jos kitąmet leis įdarbinti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybų, 2 000 – žemės ūkyje.

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t.y., atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

"Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki septynių darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas", – teigia Eglė Radišauskienė.

Leidimus dirbti išduoda, sprendimus dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priima Užimtumo tarnyba. Pagrindinė leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus.