- Erika Alonderytė / BNS, Kornelija Mykolaitytė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.
„Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė.
Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs.
„Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė.
Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos.
„Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji.
R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gali priimti radikalius sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus.
„Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl nemaisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.
Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį pasiūlė karantino režimo kol kas nekeisti.
Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šie klausimai bus svarstomi kitą savaitę.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija: neigiamai vertiname Vyriausybės sprendimą
Vyriausybei trečiadienį nusprendus nesvarstyti karantino atlaisvinimo kirpykloms ir ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį žingsnį vertinanti neigiamai, nes smulkieji verslininkai, pasak jos, yra pasirengę atsidaryti laikantis saugumo priemonių.
„Tokį sprendimą vertiname tikrai neigiamai, nes visos veiklos, kurios buvo rekomenduotos verslo atstovų, gali veikti šiomis karantino sąlygomis, yra pilnai pasirengusios, visos saugumo priemonės garantuotos. Tai parodo, kad verslas žiūri labai atsakingai“, – Eltai sakė Z. Sorokienė.
Ji akcentavo, kad turgavietėse prekyba ne maisto prekėmis taip pat turėtų būti leidžiama.
„Šiandien turgavietės yra pilnai pasirengusios įvykdyti tuos reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų koronaviruso plitimo. Tai rodo ir tai, kad, kai vyksta prekyba maisto produktais, neturime nė vieno signalo, kad dėl turgaviečių (prekybos – ELTA) maisto produktais žmonės būtų užsikrėtę koronavirusu“, – sakė smulkiojo verslo atstovė.
„(...) Žmonės kažkiek prisidurtų prie pragyvenimo. Šiandien savarankiškai dirbantys gauna tik 260 eurų, antras paramos paketas dar neveikia. Kai jis pradės veikti, be abejo, bus lengviau verslininkams ir tai teigiamai vertiname, tačiau dėl to, kad Vyriausybė nusprendė neatidaryti tų veiklų, mes situaciją vertiname neigiamai“, – pridūrė Z. Sorokienė.
Anot jos, Vyriausybė, atlaisvindama reikalavimus minėtoms veikloms, ištaisytų padarytą klaidą dėl sudarytų skirtingų veiklos sąlygų didiesiems prekybos tinklams ir smulkiesiems verslininkams.
„Vyriausybė, priimdama tokį sprendimą vykdyti prekybą, ištaisytų savo padarytą klaidą, kada buvo priimti sprendimai prekybos centruose (leisti – ELTA) vykdyti prekybą visomis prekėmis, o uždrausta prekyba mažose parduotuvėse, kioskuose, paviljonuose, kur, priešingai, – yra daug saugesnės sąlygos“, – sakė Z. Sorokienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...