- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriuose Lietuvos regionuose nuo sausio itin pabrangus vandens tiekimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad problemą būtų galima spręsti centralizuojant vandentvarkos bendroves.
„Yra kur ką tobulinti vandens tiekimo ir nuotekų srityje, kalbant apie įmonių centralizavimą, nes šiai dienai išties yra problematika – didžiuliai skirtumai tarp regionų kainos prasme, įmonių finansinio gebėjimo vykdyti veiklą ir kompetencijų klausimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.
„Buvo keliamas klausimas dėl įmonių galimo centralizavimo bent jau regionų lygyje, kad sumažintume perpus regionuose esantiems vartotojams (tarifą – BNS), užtikrinti reikalingą įmonių finansinį gyvybingumą, atitinkamai kompetencijas įmonėse“, – teigė VERT pirmininkas.
LRT praėjusią savaitę skelbė, kad mažesniuose miestuose vandens tiekimo kaina iki trijų kartų didesnė nei didmiesčiuose, o didžiausia ji yra Prienuose bei Anykščiuose, kur kubo kaina siekia iki 6 eurų.
Šiaulių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio – apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje – 2,06 euro, o visoje Lietuvoje – Druskininkuose – apie 1,6 euro.
Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus skirtingais mėnesiais.
Seimas 2022 metais nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens ir įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...