- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skola gyventojams turi didesnį finansinį poveikį nei verslui, todėl šios lėšos jiems bus grąžintos greičiau, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Pagrindiniai argumentai yra tie, kad vis tik buitiniai vartotojai yra jautresnė (grupė – BNS) ir finansiškai šita permoka jiems turi didesnę įtaką nei kad verslo ūkio subjektams“, – ketvirtadienį tarybai patvirtinus ESO permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką žurnalistams sakė R. Pocius.
„Vis tik verslo ūkio subjektams galutiniame tarife 0,1 cento už kilovatvalandę (tarifo mažėjimas – BNS) nėra tie dydžiai, kurie labai ženkliai įtakotų“, – pridūrė jis.
Pagal grafiką 57,1 mln. eurų bendrovės skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.
Pasak R. Pociaus, nuo balandžio 1 dienos perskaičiuojant elektros skirstymo tarifą jis, o kartu ir reguliuojama elektros kainos dalis, visiems buitiniams vartotojams preliminariai mažėtų po 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM), o komerciniams – po 0,1 cento už kWh, įtraukiant numatytą papildomą dedamąją – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96–97 mln. eurų.
Nuo balandžio 1 dienos perskaičiuojant elektros skirstymo tarifą jis, o kartu ir reguliuojama elektros kainos dalis, visiems buitiniams vartotojams preliminariai mažėtų po 0,4 cento už kilovatvalandę (...)
Anot VERT pirmininko, vėlesniais metais, priklausomai nuo vartotojams grąžinamos sumos, skirstymo tarifo mažėjimo dydis gali šiek tiek koreguotis.
R. Pociaus teigimu, papildoma dedamoji grąžinant permoką reikalinga siekiant nemažinti ESO investicijų bei išlaikyti tvarų ir nebrangstantį bendrovės įsiskolinimą.
„Šiandien reguliavimas, kuris yra numatytas, neužtikrina pakankamo pinigų srauto į tinklo infrastruktūros plėtrą, jos išlaikymą ir atstatymą. Dėl to, kad būtų įgyvendinta ilgalaikė (investicijų – BNS) programa bei užtikrinti pakankamai saugų, patikimą elektros tiekimą vartotojui, reikalingos investicijos į infrastruktūrą“, – teigė R. Pocius.
Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.
Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo9
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas8
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...