R. Pocius: ESO nepakankamai investavo į infrastruktūrą

Tai jis teigė ESO vadovui penktadienį pareiškus, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.

„Buvo sumodeliuota ir nustatytas turtas, turto elementai ir tinklo elementai, kurie jau yra nudėvėti, ir ESO turėjo pagal tai, kaip buvo suderinta, į juos investuoti. Pagal tai buvo paskaičiuota investicijų grąža“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Pocius. 

„Bet per tą laikotarpį pasikeitė ESO investavimo kryptys ir jie daugiau investavo į plėtrą, naujų vartotojų prijungimą, ką iš tikrųjų mes suprantame – ESO negali atsisakyti prijungti naujų vartotojų. Ir vietoj to, kad būtų investuoti pinigai į tai, kas buvo suderinta, jie buvo investuoti į plėtrą, į naujų vartotojų prijungimą, – pridūrė VERT pirmininkas.

R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams 160 mln. eurų, neturi nieko bendra  su pakeista metodika.

„Metodika nebuvo taikyta atgal ir šitos sumos buvo pakoreguotos pagal tuo metu galiojusią metodiką nustačius tam tikrus neatitikimus“, – teigė R. Pocius. 

ESO šituos pinigus investavo ne į tą turtą, kuris buvo suderintas su VERT, bet į kitą turtą, nuo kurio lygiai taip pat būtų skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas – kapitalo kaštai.

 

„Mūsų supratimu, ir ką kalba metodikos, operatoriai turi teisę gauti pelną ir nusidėvėjimą tik nuo to turto, kuris yra realiai investuotas ir sukurtas. VERT metodikos niekada nekalbėjo, kad nuo turto, kurio nėra, būtų skaičiuojamos investicijos“, – sakė VERT pirmininkas.

Pasak R. Pociaus, bendrovė nepakankamai investavo į tinklo infrastruktūrą, dalį lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.

„Realiai buvo investuota į kitą infrastruktūrą, nuo kurios lygiai taip pat buvo skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas. Tokiu atveju, jeigu būtų nereaguota VERT tuo metu, tai vartotojas būtų sumokėjęs du kartus“, – kalbėjo rinkos reguliuotojo vadovas. 

„ESO šituos pinigus investavo ne į tą turtą, kuris buvo suderintas su VERT, bet į kitą turtą, nuo kurio lygiai taip pat būtų skaičiuojama investicijų grąža ir nusidėvėjimas – kapitalo kaštai“, – aiškino R. Pocius.

VERT pirmininko teigimu, už 2016–2021 metus ESO vartotojams iš viso turi grąžinti 213 mln. eurų, iš kurių 53 mln. eurų jau yra grąžinta. Tuo metu Valstybės kontrolės išvadose pateiktas 160 mln. eurų likutis yra tik už 2018–2021 metus. 

R. Pocius pažymėjo, kad ši suma vartotojams bus grąžinta vėliausiai per 15 metų, o kiekvienais metais VERT su ESO vertins galimybes šias lėšas grąžinti anksčiau.

ESO vadovas Renaldas Radvila penktadienį sakė, kad vartotojams planuojama ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų – visą šią sumą numatoma grąžinti iš bendrovės pelno. 

Įmonės vadovas sakė, kad 160 mln. eurų skirtumas susidarė rinkos reguliuotojui 2021 metais pakeitus turto bazės skaičiavimą ir ją pritaikius atgaline data.

„160 mln. eurų skirtumas, kuris minimas (Valstybės kontrolės – BNS) ataskaitoje, yra atsiradęs 2021 metais, kuomet po reguliacinio laikotarpio nuo 2016 iki 2021 metų atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas ir buvo priimtas sprendimas, kad turi būti kitaip skaičiuojama turto bazė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ESO vadovas. 

„Nuo 2016 metų vykdant veiklą ir investuojant į tinklą, buvo vadovaujamasi viena metodika apskaičiuojant turtą, o 2021 metais buvo priimtas sprendimas, kad bus imama kita turto bazė“, – kalbėjo jis.

R. Radvilos teigimu, dėl tokių pakeitimų ESO tuo metu kreipėsi į teismą, tačiau su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderinus permokos grąžinimo laiką bendrovė ieškinį atsiėmė.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad vertins Valstybės kontrolės audito išvadas, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160,2 mln. eurų, o šias lėšas vartotojams įmonė planuoja grąžinti per 15 metų.

Pasak prokuratūros, įvertinus bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.