Anot jos vadovo Renato Pociaus, maksimali kainos riba gali būti nepagrįsta, nes biržos metodika siekiama visai kitų tikslų – pritraukti į rinką naujų dalyvių, kurių gamybos kaštai yra didesni nei didžiausia kaina.

„Keliame klausimą dėl pagrįstumo šios kainos kėlimo, pačios metodikos iš esmės, nes pati idėja šios kainos peržiūrėjimo buvo visiškai kita – skatinti ateiti naujus dalyvius į rinką, kurių kaštai yra didesni nei maksimali riba, kaina turėtų būti keliama tam, kad tinkamai susisiektų pasiūla ir paklausa, turėjo būti kaip skatinamasis elementas. Mūsų pirminiu vertinimu, kaina keliama visai ne dėl tos idėjos, kuri aprašoma metodikoje“, – kalbėjo R. Pocius.

„Sprendimas ateityje galėtų daryti neigiamą poveikį elektros kainai rinkoje ir vartotojams“, – pridūrė jis.

VERT aiškina, jog šis pakeitimas atliekamas remiantis Europos Komisijos patvirtinta metodika, pagal kurią galutinė kainų riba gali būti maksimaliai didinama tūkstančiu eurų, kai rinkoje fiksuota kaina viršija 60 proc. suderintos didžiausios galutinės kainos.

Pasak R. Pociaus, taryba sieks, kad metodika būtų peržiūrėta ir patikslinta taip, kad dingtų galimybė panašiems kainų kėlimams.

„Siūlome pirmiausiai tą sprendimą sustabdyti, kreipsimės Europos reguliuotojų agentūrą, kuri iš esmės turėtų peržiūrėti tą metodiką ir patikslinti, kad ta kaina nebūtų butaforiškai automatiškai keliama, nežiūrint kilimo priežasčių. Sieksime, kad kaina būtų peržiūrėta tada, kai iš tikrųjų reikia. Negalima formaliai žiūrėti į nesusikertančias pasiūlos ir paklausos kreives, reikia nagrinėti, kodėl taip atsitiko“, – sakė VERT vadovas. 

VERT vadovo teigimu, komisijai priėmus sprendimą nustatyta nauja kainos riba tokia ir turėtų būti.

„Tai reiškia, kad kaina tokia ir turėtų būti“, – BNS ketvirtadienį sakė Renatas Pocius.

Šiuo metu maksimali kainų riba yra 4 tūkst. eurų už MWh, ši riba rugpjūčio 17-ąją buvo pasiekta Baltijos šalių kainų zonose.  

Po šio kainų piko Baltijos šalių reguliavimo institucijos tiria veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas ir sprendžia, kaip ateityje išvengti tokio staigaus kainų kilimo.

„Atsižvelgdamos į dabartinę energijos kainų krizę ir siekdamos apsaugoti vidaus elektros rinką ir vartotojus, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos nepritaria, kad būtų nustatyta suderinta didžiausia galutinė kaina bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese ir prašo NEMO (paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai – BNS) peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą, kad būtų išvengta nepagrįsto kainų pakėlimo“, – pranešime teigė VERT.

Nauja kainų riba būtų taikoma visose elektros prekybos zonose.

Sprendimą dėl maksimalios kainos priėmusio komiteto veikloje dalyvauja elektros rinkos ir perdavimo sistemų operatoriai, jų bus prašoma peržiūrėti šį sprendimą, ketvirtadienį pareiškė taryba.