- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausia galutinė elektros kainų riba Europos biržose nuo rugsėjo 20 dienos didinama nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. eurų už megavatvalandę, nusprendė bendras visų biržų valdymo komitetas, tačiau tam priešinasi Baltijos šalių reguliuotojai, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Anot jos vadovo Renato Pociaus, maksimali kainos riba gali būti nepagrįsta, nes biržos metodika siekiama visai kitų tikslų – pritraukti į rinką naujų dalyvių, kurių gamybos kaštai yra didesni nei didžiausia kaina.
„Keliame klausimą dėl pagrįstumo šios kainos kėlimo, pačios metodikos iš esmės, nes pati idėja šios kainos peržiūrėjimo buvo visiškai kita – skatinti ateiti naujus dalyvius į rinką, kurių kaštai yra didesni nei maksimali riba, kaina turėtų būti keliama tam, kad tinkamai susisiektų pasiūla ir paklausa, turėjo būti kaip skatinamasis elementas. Mūsų pirminiu vertinimu, kaina keliama visai ne dėl tos idėjos, kuri aprašoma metodikoje“, – kalbėjo R. Pocius.
„Sprendimas ateityje galėtų daryti neigiamą poveikį elektros kainai rinkoje ir vartotojams“, – pridūrė jis.
VERT aiškina, jog šis pakeitimas atliekamas remiantis Europos Komisijos patvirtinta metodika, pagal kurią galutinė kainų riba gali būti maksimaliai didinama tūkstančiu eurų, kai rinkoje fiksuota kaina viršija 60 proc. suderintos didžiausios galutinės kainos.
Pasak R. Pociaus, taryba sieks, kad metodika būtų peržiūrėta ir patikslinta taip, kad dingtų galimybė panašiems kainų kėlimams.
„Siūlome pirmiausiai tą sprendimą sustabdyti, kreipsimės Europos reguliuotojų agentūrą, kuri iš esmės turėtų peržiūrėti tą metodiką ir patikslinti, kad ta kaina nebūtų butaforiškai automatiškai keliama, nežiūrint kilimo priežasčių. Sieksime, kad kaina būtų peržiūrėta tada, kai iš tikrųjų reikia. Negalima formaliai žiūrėti į nesusikertančias pasiūlos ir paklausos kreives, reikia nagrinėti, kodėl taip atsitiko“, – sakė VERT vadovas.
VERT vadovo teigimu, komisijai priėmus sprendimą nustatyta nauja kainos riba tokia ir turėtų būti.
„Tai reiškia, kad kaina tokia ir turėtų būti“, – BNS ketvirtadienį sakė Renatas Pocius.
Šiuo metu maksimali kainų riba yra 4 tūkst. eurų už MWh, ši riba rugpjūčio 17-ąją buvo pasiekta Baltijos šalių kainų zonose.
Po šio kainų piko Baltijos šalių reguliavimo institucijos tiria veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas ir sprendžia, kaip ateityje išvengti tokio staigaus kainų kilimo.
„Atsižvelgdamos į dabartinę energijos kainų krizę ir siekdamos apsaugoti vidaus elektros rinką ir vartotojus, Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos nepritaria, kad būtų nustatyta suderinta didžiausia galutinė kaina bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese ir prašo NEMO (paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai – BNS) peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą, kad būtų išvengta nepagrįsto kainų pakėlimo“, – pranešime teigė VERT.
Nauja kainų riba būtų taikoma visose elektros prekybos zonose.
Sprendimą dėl maksimalios kainos priėmusio komiteto veikloje dalyvauja elektros rinkos ir perdavimo sistemų operatoriai, jų bus prašoma peržiūrėti šį sprendimą, ketvirtadienį pareiškė taryba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alimentų mokėjimas: ką naudinga žinoti?
Lietuvoje skiriasi kas antra santuokoje gyvenanti pora. Kaip kinta alimentai pirmagimiui, jei atsiranda daugiau vaikų alimentų mokančio asmens kitoje santuokoje? Kaip jie mokami? Kaip alimentai apskaičiuojami? Ką daryti, jeigu vienas iš t...
-
K. Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. ...
-
Gyventojus slegia būsto paskolos – kai kuriems nelieka pinigų maistui1
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant ja...
-
Kitą pusmetį pusė milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau
Kitą šių metų pusmetį apie pusę milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau. Energijos kainų reguliuotojas patvirtino visuomeninio tiekimo kainą, kuri nuo liepos turėtų mažėti. Tačiau pigesne elektra džiaugsis toli gražu ne visi, prane...
-
Centralizuota valstybės iždo sistema – nuo ketvirtadienio2
Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimams. ...
-
G. Šimkus: ECB palūkanų normas birželį ir liepą turėtų didinti dar po 25 punktus2
Europos Centriniam Bankui (ECB) gegužės pradžioje dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad tokie pat sprendimai turėtų būti priimti ir birželį bei lie...
-
Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyv...
-
LB: bankai pajėgūs atlaikyti nepalankų ekonominį scenarijų1
Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti ne...
-
Ž. Maurico prognozė: kiek truks krizė?12
Pinganti energetika toliau mažins prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje, o tie, kurie turi pinigų, jausis taip, lyg jų turėtų daugiau. Gyvenimas nebūtinai dabar yra toks blogas, nepaisant ekonominės recesijos, kuri jaučiama vis labiau ir labiau, prane&...
-
Pirmajame vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – du dalyviai
Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvy...