R. Karbauskis: žadamos Taivano investicijos į Lietuvą yra ne ką didesnės nei „Agrokoncerno“ planai

„Nuostolis dėl konflikto su Kinija bus milijardinis, mes tuoj pat patirsime didžiausių užsienio kompanijų išėjimą iš Lietuvos. Šnekant apie Taivano investicijas, tai yra labai mažos sumos. Aš šioje vietoje nenoriu kalbėti apie savo darbą, kurį dabar darau nebūdamas Seime, bet aš galiu pasakyti, kaip pavyzdį: „Agrokoncerno" investiciniai planai per artimiausius 15 metų yra 1,6 mlrd. eurų. Tai yra vienos nedidelės Lietuvos įmonės investiciniai planai 15-ai metų. Tai, kai man sako keli šimtai milijonų, arba milijardas ir kad tai išspręs Lietuvos problemas (neįtikina – ELTA). Nuostoliai dėl to, kad išeis užsienio verslas, kuris jau yra čia, nuostoliai dėl to, kad Lietuvoje nebegali vystytis verslas, nuostoliai dėl to, kad į Lietuvą niekas nebeateis, ir nuostoliai tiesioginiai dėl to, kad Kinijos rinka uždaryta, dėl to, kad mes iš Kinijos nieko nebegalime gauti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskio teigimu, nuostolius dėl pašlijusių santykių su Kinija netiesiogiai patirs visi šalies gyventojai.

„Netiesiogiai mes visi patirsime, sumokėsime daug daugiau mokesčių 2023 m., 2024 m., negu mes sumokėtume, jeigu Lietuva gautų normalias pajamas. Mes realiai tapsime valstybe, kurią apeidinės verslas“, – tikino LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nuotoliniu būdu susitiko su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu. Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad jo šalis artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.