Priverstos taupyti ir degalinės – šviesos jose bus mažiau

„Mažiname apšvietimą, stengiamės daryti jį jautrų judesiui. Kiek įmanoma, verslas stengiasi mažinti sąnaudas, kad galėtų klientui vėliausiai pakelti degalų kainas“, – teigė Lietuvos degalinių sąjungos tarybos primininkas Karolis Stasiukynas.

Porą mėnesių pigę degalai jau brangsta. Pricer.lt duomenimis, 1 l 95 benzino brangiausiai kainuoja kone 1,80 euro, o dyzelino – dar daugiau – 1,90 euro.

„Pas mus brangiau nei Ispanijoje, 30–35 centais brangiau nei Lenkijoje. Baltarusijoje išvis 70 centų“, – kainas lygino K.Stasiukynas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot kainų stebėtojų, degalinių švieslentėse, jei kaina sumažėja, tai tik keliais centais. Nors žaliavinė nafta, kurios reikia degalams pagaminti, atpigusi net keliais eurais.

„Dabar šiek tiek nukrito. Palyginti rugpjūtį, žaliavinės naftos barelis kainavo 92, dabar – 87 eurus. Pagrindinė priežastis – rinkoje pradėjo dominuoti recesinės nuotaikos“, – pažymėjo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Naftos kaina jau panaši į buvusią prieš dešimt metų. Tačiau už degalus mokame pusantro karto daugiau. Anot ekonomisto Žygimanto Maurico, taip yra dėl to, kad naftos perdirbėjimai dirba su didesnėmis maržomis.

„Tai yra skirtumas tarp to, ką jie moka už žaliavą, naftą, ir kainos, už kurią jie parduoda dyzeliną į rinką. Jis yra išaugęs iki rekordinių visų laikų aukštumų“, – sakė „Luminor“ vyriausiais ekonomistas Ž.Mauricas.

Anot Ž.Maurico, per dešimtį metų maržą išaugo tris kartus – nuo 18 iki 54 centų už litrą. Tad marža ir nafta dabar daro didžiausią įtaką degalų kainai.

„Marža yra išaugusi. Įtakos maržos augimui turi išaugusios energijos sąnaudos produktui pagaminti, taip pat logistikos grandinių trūkinėjimai“, – teigė AB „Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo ir plėtros direktorius Ričardas Morkvėnas.

Maržos pakilo ir dėl to, kad ES trūksta dyzelino. Kone pagrindinė importuotoja – Rusija.

„Ypač vasarą labai išaugo dyzelino paklausa. Panaikinus ribojimus, žmonės pradėjo keliauti. Dyzelino pasiūla sumažėjusi, nes ES net 50 proc. dyzelino importuodavo iš Rusijos. Dabar srautas dar yra, bet didžiulis neapibrėžtumas, ar jis bus“, – situaciją komentavo Ž.Mauricas.

Perdirbėjai nemato, kodėl maržą turėtų mažėti ir artimiausiu metu.

„Jeigu ir toliau augs darbo užmokestis, tikėtina, kad augs ekonomika, vystysis. Tikrai ta dalimi gali augti ir perdirbimo marža“, – dėstė R.Morkvėnas.

Nenustebkite, jei kaina gali priartėti vėl prie 2 eurų, nežiūrint to, kad naftos kaina bus gana žema.

„Principe mes visi turime vieną tiekėją, patys žinote, kokia būna konkurencija iš vieno“, – sakė K.Stasiukynas.

Vadinasi, dyzelinis iki žiemos gali brangti dar. Tam įtakos gali turėti ne tik marža. ES per penkis mėnesius planuoja visiškai atsisakyti rusiško dyzelino importo, tad dyzelino trūks dar labiau.

„Nenustebkite, jei kaina gali priartėti vėl prie 2 eurų, nežiūrint to, kad naftos kaina bus gana žema“, – teigė Ž.Mauricas.

Degalinių vadovai ragina mažinti mokesčius. Tik taip atpigtų degalai.

„Ką skaičiavo Finansų ministerija – 112 mln., jei sumažina akcizą iki minimumo. Tačiau, mūsų skaičiavimais, 150 mln. surinktume iš tranzito. Tai jau būtų 40 mln. eurų biudžete“, – skaičiavimais dalijosi K.Stasiukynas.

Anot K.Stasiukyno, mokesčius degalams jau sumažinusios Latvija, Čekija, Vokietija ir Lenkija.