- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Pietryčių Lietuvai reikia kurti specialų fondą, siekiant gilesnės ekonominės integracijos, tačiau Vyriausybė tokią Seime svarstomą iniciatyvą vadina netikslinga.
„Fondo idėją palaikau todėl, kad jeigu toks fondas bus sukurtas, tai dėmesys Pietryčių Lietuvai padidės, žmonės, administracija bus labiau įtraukta į projektų vykdymą, ir manau, kad tai tik padės integruotis Pietryčių Lietuvai į visos Lietuvos ekonomiką“, - lankydamasi Šalčininkų rajone trečiadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seime. Jį remia konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o valdančiosios partijos iniciatyva abejoja.
Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad pritarus parlamentarų idėjai atskira regioninės politikos įgyvendinimo tvarka veiktų tik Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o tai daryti netikslinga, nes regioninė politika įgyvendinama nacionaliniu mastu.
Ministerijos parengtą neigiamą išvadą dėl įstatymo projekto trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis Ministrų kabineto posėdyje sakė, kad dabartinių teisės aktų visiškai pakanka spręsti Pietryčių Lietuvos užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo problemas.
„Būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu“, - teigė ministras.
S.Skvernelio teigimu, įstatymo priėmimas pareikalautų papildomų institucijų - fondo tarybos, ekspertų komisijos, fondo administratoriaus.
Jis teigė, kad Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl konkrečių priemonių, kurios apimtų ne tik Vilniaus bei Šalčininkų rajonus, bet Švenčionių, Trakų rajonus bei Visagino miestą.
„Visos ministerijos pasiūlė konkrečias priemones, visi mes įsipareigojome su konkrečiom sumom, lėšom ir priemonėm, įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos siūlo įstatymo projekto rengėjai. 2015-2020 metais šita Vyriausybė yra numačiusi skirti 55 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos (...) pagrindinei inžinerinei infrastruktūrai, švietimo įstaigų modernizavimui, kultūrai, įvairiai bendruomeninei infrastruktūrai, miesto ir miestelio viešųjų erdvių sutvarkymui, bendruomenių veiklai sprendžiant socialines problemas“, - kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Pasak jo, verslo partneriams ir nevyriausybinių organizacijų projektams bus taikomi prioritetiniai atrankos kriterijai.
D.Grybauskaitė savo ruožtu tvirtina, kad specialus fondas Pietryčių Lietuvai būtų vertinamas kaip pagrįsta „pozityvi diskriminacija“.
„Vadinamoji pozityvi diskriminacija kartais yra naudojama, jeigu tokia būtinybė yra, ji naudoja visose ES valstybėse. Jeigu matome, kad atsilikimas yra gerokai didesnis, tai ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems regionams, kuriems yra sunkiau. Tai yra pozityvioji diskriminacija, negalima vienodai traktuoti visų, kai situacija yra labai skirtinga“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalčininkų rajone, kur trečiadienį lankėsi prezidentė, trys ketvirtadaliai gyventojų yra lenkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą1
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?5
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur1
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...