- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant šildymo sezonui, valstybė pagalbos priemones pirmiausia turi skirti pažeidžiamiausiems gyventojams, o lėšų kompensacijoms didinti bus, kadangi į biudžetą surenkama viršplaninių pajamų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis taip pat tikina, kad visiems politikams būtina demonstruoti „socialinę empatiją“ gyventojams.
Interviu Delfi TV šalies vadovas teigė, kad planuojant kitų metų biudžetą būtina skirti didesnes sumas kompensacijoms už elektrą visiems gyventojams ir numatyti subsidijuojamą suvartojimo ribą.
„Labai norėčiau, kad 2023-ųjų metų biudžeto svarstymas būtų labai aiškiai suvokiamas, žvelgiant iš energetikos realijų perspektyvos“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, kompensacijos už energiją, kaip ir įvairių rūšių pajamų didinimas, nuo kitų metų gali būti finansuojamas viršplaninėmis biudžeto pajamomis.
„Nenorėčiau niūriomis spalvomis paišyti mūsų būsimo šaltojo sezono. Kadangi nepamirškime paminėti ir teigiamų dalykų – pastaruoju metu valstybė surenka gerokai daugiau pajamų, nei buvo planuota. Kitaip tariant – gauna viršplanines pajamas“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Tai yra nominaliosios pajamos, nominalūs dydžiai, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, PVM, kiti dalykai, jie sparčiai auga. Dėl tos priežasties mes negalime sakyti, kad mūsų biudžeto aruodas yra visiškai tuščias“, – akcentavo jis.
Kartu prezidentas neatmetė, kad valstybė galėtų papildomai skolintis, esą jos kreditingumo rodikliai išlieka aukšti.
„Galime kalbėti ir apie valstybės skolos didėjimą, kadangi kredito ir patikimumo požiūriu Lietuva yra palyginti palankioje padėtyje. Mumis pasitikima, mūsų finansiniu stabilumu niekas neabejoja“, – tikino G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino tiek valdančiuosius, tiek opoziciją „labai aiškiai suvokti“, kad politikų prioritetas yra „padėti žmonėms išgyventi šią žiemą“. Jis pabrėžė, jog sprendimų priėmėjams būtina turėti „socialinę empatiją“.
„Tai tikrai nėra tuščias žodis. Tai yra mūsų valstybės vidinio tvirtumo šaltinis. Negalime būti žmonės, kuriems, jeigu leisite man taip išsireikšti, kartu su protiniais dantimis išoperavo ir empatijos jausmą. Valstybė, politikai turi jį turėti“, – svarstė G. Nausėda.
„Kartais finansiniai, fiskaliniai motyvai nusveria paprastą solidarumo jausmą. Kuris, be kita ko, yra valstybės tvirtybės šaltinis ir tam tikra prasme naudingas ir patiems politikams. Ypač – esantiems valdžioje“, – pastebėjo jis.
G. Nausėda taip pat kalbėjo, kad energijos kainų amortizavimo priemonių kūrimas turi būti „maksimalus“ prioritetas Vyriausybei, siūlė didinti atlyginimus, minimalią mėnesinę algą ir kitas pajamas, neapmokestinamąjį pajamų dydį bent 100 eurų.
Nuo vasaros įsigaliojus Seimo dar pavasarį priimtam 2,26 mlrd. eurų antiinfliaciniam paketui, gyventojams buvo padidintos socialinės išmokos bei pensijos, o nuo liepos pradėta taikyti 9 ct/kWh kompensacija už elektrą ir 54 ct/kWh kompensacija už dujas.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad naujoms priemonėms energijos kainų šokui sušvelninti, kitąmet reikės numatyti 0,5–1 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...