- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant šildymo sezonui, valstybė pagalbos priemones pirmiausia turi skirti pažeidžiamiausiems gyventojams, o lėšų kompensacijoms didinti bus, kadangi į biudžetą surenkama viršplaninių pajamų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis taip pat tikina, kad visiems politikams būtina demonstruoti „socialinę empatiją“ gyventojams.
Interviu Delfi TV šalies vadovas teigė, kad planuojant kitų metų biudžetą būtina skirti didesnes sumas kompensacijoms už elektrą visiems gyventojams ir numatyti subsidijuojamą suvartojimo ribą.
„Labai norėčiau, kad 2023-ųjų metų biudžeto svarstymas būtų labai aiškiai suvokiamas, žvelgiant iš energetikos realijų perspektyvos“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, kompensacijos už energiją, kaip ir įvairių rūšių pajamų didinimas, nuo kitų metų gali būti finansuojamas viršplaninėmis biudžeto pajamomis.
„Nenorėčiau niūriomis spalvomis paišyti mūsų būsimo šaltojo sezono. Kadangi nepamirškime paminėti ir teigiamų dalykų – pastaruoju metu valstybė surenka gerokai daugiau pajamų, nei buvo planuota. Kitaip tariant – gauna viršplanines pajamas“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Tai yra nominaliosios pajamos, nominalūs dydžiai, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, PVM, kiti dalykai, jie sparčiai auga. Dėl tos priežasties mes negalime sakyti, kad mūsų biudžeto aruodas yra visiškai tuščias“, – akcentavo jis.
Kartu prezidentas neatmetė, kad valstybė galėtų papildomai skolintis, esą jos kreditingumo rodikliai išlieka aukšti.
„Galime kalbėti ir apie valstybės skolos didėjimą, kadangi kredito ir patikimumo požiūriu Lietuva yra palyginti palankioje padėtyje. Mumis pasitikima, mūsų finansiniu stabilumu niekas neabejoja“, – tikino G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino tiek valdančiuosius, tiek opoziciją „labai aiškiai suvokti“, kad politikų prioritetas yra „padėti žmonėms išgyventi šią žiemą“. Jis pabrėžė, jog sprendimų priėmėjams būtina turėti „socialinę empatiją“.
„Tai tikrai nėra tuščias žodis. Tai yra mūsų valstybės vidinio tvirtumo šaltinis. Negalime būti žmonės, kuriems, jeigu leisite man taip išsireikšti, kartu su protiniais dantimis išoperavo ir empatijos jausmą. Valstybė, politikai turi jį turėti“, – svarstė G. Nausėda.
„Kartais finansiniai, fiskaliniai motyvai nusveria paprastą solidarumo jausmą. Kuris, be kita ko, yra valstybės tvirtybės šaltinis ir tam tikra prasme naudingas ir patiems politikams. Ypač – esantiems valdžioje“, – pastebėjo jis.
G. Nausėda taip pat kalbėjo, kad energijos kainų amortizavimo priemonių kūrimas turi būti „maksimalus“ prioritetas Vyriausybei, siūlė didinti atlyginimus, minimalią mėnesinę algą ir kitas pajamas, neapmokestinamąjį pajamų dydį bent 100 eurų.
Nuo vasaros įsigaliojus Seimo dar pavasarį priimtam 2,26 mlrd. eurų antiinfliaciniam paketui, gyventojams buvo padidintos socialinės išmokos bei pensijos, o nuo liepos pradėta taikyti 9 ct/kWh kompensacija už elektrą ir 54 ct/kWh kompensacija už dujas.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad naujoms priemonėms energijos kainų šokui sušvelninti, kitąmet reikės numatyti 0,5–1 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo keisti alkoholio prekybos ribojimus sekmadieniais32
Seimui šių metų pradžioje sausį atmetus pluoštą valdančiųjų iniciatyvų atlaisvinti alkoholio prekybą, liberalai siūlo atšaukti ribojimą sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 val. ...
-
I. Šimonytė: iš Medijų rėmimo fondo bus remiami kultūros bei kiti leidiniai1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, ku...
-
Seimas spręs, ar drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Seimas imasi svarstymo, ar uždrausti prekybininkams bausti tiekėjus, kai jie negali pristatyti produkcijos per labai trumpą laiką, jei dėl to nesusitarta raštu. ...
-
Seimas: taršos mokesčiu nebus apmokestinamos perdirbtos pakuotės1
Nuo 2025 metų verslas bus atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jeigu jos visos bus perdirbtos. ...
-
Buvęs ministras apie siūlymus dėl rekordinių palūkanų: kam spręsti problemą, kurios nėra?
Kaip gelbėti paskolas turinčius lietuvius nuo finansinių kančių, pylėsi siūlymai iš visų pusių. Prezidentūra siūlo didinti gyventojų pajamas – minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį. Seimo opozicija užregistravo įstatymo ...
-
LEA: benzinas Lietuvoje per savaitę brango vienu, dyzelinas – keturiais centais
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo vienu, o dyzelino – keturiais centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
Atgimsta prekyba su Kinija: pykčių – lyg nebūta?10
Lietuviški durpynų laukai prieš dvejus metus dar domino kinus. Šilutėje pagamintuose durpių substratuose Kinijos gyventojai galėjo užsiauginti kokių tik nori daržovių. Stojus prekybos karui su Kinija, daugiau durpės į tą pusę n...
-
Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas20
Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą. ...
-
Statistikai: mokytojai uždirba 10 proc. daugiau nei kiti darbuotojai8
Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA). ...
-
Apklausa: finansiniai sukčiai taikosi į vis jaunesnius žmones
64 proc. lietuvių mano, kad finansinio sukčiavimo atvejų per pastaruosius metus padaugėjo. Tai labiausiai pastebėjo žmonės nuo 30 iki 39 metų amžiaus, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. ...