Interviu Delfi TV šalies vadovas teigė, kad planuojant kitų metų biudžetą būtina skirti didesnes sumas kompensacijoms už elektrą visiems gyventojams ir numatyti subsidijuojamą suvartojimo ribą.

„Labai norėčiau, kad 2023-ųjų metų biudžeto svarstymas būtų labai aiškiai suvokiamas, žvelgiant iš energetikos realijų perspektyvos“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, kompensacijos už energiją, kaip ir įvairių rūšių pajamų didinimas, nuo kitų metų gali būti finansuojamas viršplaninėmis biudžeto pajamomis.

„Nenorėčiau niūriomis spalvomis paišyti mūsų būsimo šaltojo sezono. Kadangi nepamirškime paminėti ir teigiamų dalykų – pastaruoju metu valstybė surenka gerokai daugiau pajamų, nei buvo planuota. Kitaip tariant – gauna viršplanines pajamas“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Tai yra nominaliosios pajamos, nominalūs dydžiai, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, PVM, kiti dalykai, jie sparčiai auga. Dėl tos priežasties mes negalime sakyti, kad mūsų biudžeto aruodas yra visiškai tuščias“, – akcentavo jis.

Kartu prezidentas neatmetė, kad valstybė galėtų papildomai skolintis, esą jos kreditingumo rodikliai išlieka aukšti.

„Galime kalbėti ir apie valstybės skolos didėjimą, kadangi kredito ir patikimumo požiūriu Lietuva yra palyginti palankioje padėtyje. Mumis pasitikima, mūsų finansiniu stabilumu niekas neabejoja“, – tikino G. Nausėda.

Šalies vadovas ragino tiek valdančiuosius, tiek opoziciją „labai aiškiai suvokti“, kad politikų prioritetas yra „padėti žmonėms išgyventi šią žiemą“. Jis pabrėžė, jog sprendimų priėmėjams būtina turėti „socialinę empatiją“.

„Tai tikrai nėra tuščias žodis. Tai yra mūsų valstybės vidinio tvirtumo šaltinis. Negalime būti žmonės, kuriems, jeigu leisite man taip išsireikšti, kartu su protiniais dantimis išoperavo ir empatijos jausmą. Valstybė, politikai turi jį turėti“, – svarstė G. Nausėda.

„Kartais finansiniai, fiskaliniai motyvai nusveria paprastą solidarumo jausmą. Kuris, be kita ko, yra valstybės tvirtybės šaltinis ir tam tikra prasme naudingas ir patiems politikams. Ypač – esantiems valdžioje“, – pastebėjo jis.

G. Nausėda taip pat kalbėjo, kad energijos kainų amortizavimo priemonių kūrimas turi būti „maksimalus“ prioritetas Vyriausybei, siūlė didinti atlyginimus, minimalią mėnesinę algą ir kitas pajamas, neapmokestinamąjį pajamų dydį bent 100 eurų.

Nuo vasaros įsigaliojus Seimo dar pavasarį priimtam 2,26 mlrd. eurų antiinfliaciniam paketui, gyventojams buvo padidintos socialinės išmokos bei pensijos, o nuo liepos pradėta taikyti 9 ct/kWh kompensacija už elektrą ir 54 ct/kWh kompensacija už dujas.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad naujoms priemonėms energijos kainų šokui sušvelninti, kitąmet reikės numatyti 0,5–1 mlrd. eurų.