Premjerė: peržiūrėjus kitų metų biudžeto projektą deficitas padidės iki 3 procentų

„Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Ir tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 0,1 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus ne planuojami 2,9 proc., o 3 proc.“, – pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos  posėdžio žurnalistams teigė I. Šimonytė. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, daugiau išlaidų didinti nebegalima. Anot jos, dar daugiau lėšų švietimui nenumatyta.  

„3 proc. yra maksimumas. Tas, kas yra pasiūlyta, jau kaip ir... signalizuoja dosnių pateiktų pasiūlymų pabaigą, ir kiti Seimo narių siūlymai turėtų ateiti kartu su aiškiu paaiškinimu, nuo ko finansavimas būtų nuimtas“, – teigė ji. 

Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų.

Pasak Seimo vadovės, būtų „labai neatsakinga“, jeigu parlamentarai (tam reikia 71 balso) pritartų siūlymams be nurodytų pajamų šaltinių. 

„Praėjusiais metais taip buvo, bet buvo kita situacija  – tada nebuvo 3 proc. ribos, kokia yra šiemet“,  – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak premjerės, pajamos – apie 40 mln. eurų – iš padidintos sunkiasvorių priemonių kelių rinkliavos, vadinamųjų vinječių, kurios dabar yra biudžete suplanuotos ir numatytos finansuoti bendrąsias reikmes, bus perkeltos kelių priežiūros poreikiams. 

„Didesnis pokytis, kuris bus biudžeto projekte padarytas, yra susijęs su keliais“, – tvirtino I. Šimonytė.

„Taip yra teisingiausia, nes kelių naudotojai sumoka vinječių mokestį, todėl iš jo pajamas paskirsime kelių infrastruktūrai“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad kiti pokyčiai, kuriuos Vyriausybė siūlys, bus nedideli.

„Kelių milijonų ar kelių šimtų tūkstančių eurų ribose, atsižvelgiant į priimtus įstatymus arba dabar Seime diskutuojamus, arba į kai kurias kitas specifines aplinkybes “, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė pirmadienį preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai (40 mln. eurų) ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos (117 mln. eurų). Pastarajam projektui tektų Europos Sąjungos lėšos.

Iki šiol numatytas Europos Sąjungos  finansavimas keliams 2024 metais buvo 41,8 mln. eurų, o papildomos ES lėšos būtų paimtos iš 2025-2026 metams numatyto finansavimo.   

Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, papildomas kelio Vilnius-Utena sutvarkymo finansavimas yra „garbės reikalas“. 

„40 mln. eurų galimai keliaus konkrečiai į kelią Vilnius-Utena, kas, matyt, jau yra ir šiek tiek garbės reikalas sutvarkyti. Kitos lėšos keliams finansuoti – 117 mln. eurų – tai yra tie pinigai, kurie ir taip yra, bet jie bus paankstinti, ir investicijos keliaus į tokius svarbius kelius ir jungtis kaip „Via Baltica“, – sakė A. Armonaitė. 

Be kita ko, ji pabrėžė, kad „laisviečiai“ norėtų, jog 2024 metų biudžete būtų numatyta daugiau lėšų vaikų būreliams.

„Laisvės partija yra indikavusi, jog biudžete matome daugiau poreikio vaikų būreliams, tai yra švietimui, nes koalicija yra įsipareigojusi, kad 85 proc. vaikų Lietuvoje lankys mažiausiai vieną būrelį. Šiuo metu šie skaičiai yra apie 63 procentai. Neformalus ugdymo krepšelis biudžete nuo pastarojo varianto auga 3 mln. eurų. Tai dar toli nuo tikslo, bet geriau negu buvo“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Matome, kad pokytis nuo pirminio varianto yra, biudžetas dar nėra priimtas, jis dar yra svarstymo stadijoje, dar yra parlamente, ir tos diskusijos toliau tęsis“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, liberalai 2024 metų valstybės biudžeto projektui ketina pritarti.

„Projektas turi daug gerų elementų, aspektų, mums svarbu tai, kad didėja NPD, kad didėja pajamos daugelio sričių atstovams  – nuo švietimo iki kultūros srities. Daug gerų momentų jame matome ir iš esmės linkę jį palaikyti“, – teigė liberalų lyderė.

Pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą ministrai taip pat sutarė, kad papildomai dar lėšų gaus Policijos departamentas kuro išlaidoms (1,75 mln. eurų), Migracijos departamentas darbo užmokesčiui (1,27 mln. eurų), Kultūros ministerija (3,6 mln. eurų) – šimtmečio dainų šventei, M. K. Čiurlionio minėjimo programai ir Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje (1 mln. eurų), Medijų rėmimo fondui (1,5 mln. eurų), Kino centrui (1 mln. eurų) ir kitoms reikmėms, Aplinkos ministerija – žvejybos kvotoms (3,09 mln. eurų), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – neformaliajam ugdymui (3 mln. eurų) ir Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai (2 mln. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (8,8 mln. eurų).