Ministro pirmininko teigimu, europinės lėšos yra pagalba, todėl formuojant valstybės biudžeto eilutes pirmiausia siekiama išlaidas paskirstyti tvariai.

„Kiekviena šalis narė turi savo finansus ir savo poreikius planuoti ir finansuoti tvariai. Tai Lietuva nėra kažkokia išimtis, mes taip pat žiūrime, na, ir turime planą A, B ir C. Tai jeigu viskas būtų gerai ir turėtume planą A, tai tuomet ir iššūkių nekiltų. Jeigu bus planas B, tai juo yra grindžiamas biudžeto formavimas“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Paluckas, paklaustas, kaip Lietuva elgtųsi, jei ES finansavimas sumažėtų.

„Jeigu bus planas C, tai ir tam bus pasiruošta, na, kaip sakyt, atsisakant tam tikrų neprioritetinių investicijų sričių ir investuojant ir koncentruojant finansus ten, kur juos yra kritiškai reikalinga“, – kalbėjo premjeras.

Remdamasis Europos Komisijos (EK) komunikatu portalas „Verslo žinios“ anksčiau skelbė, jog  2028–2034 metais Lietuva iš ES turėtų sulaukti maždaug ketvirtadaliu mažesnio finansavimo nei 2021–2027 metais.

G. Palucko teigimu, ES kuluaruose dėl naujojo finansavimo laikotarpio laukia sudėtingos derybos.

„Europos poreikiai, kaip visos Europos šeimos, iš tiesų yra išaugę, bet noras skirti didesnį finansavimą šalių narių yra tik mažesnis, nes kiekviena šalis susiduria su tam tikrais ekonominiais sunkumais. Bet nereikia nenuvertinti diplomatijos ir tikiu, jog Europa dar kartą parodys solidarumą ir sugebės sutelkti reikalingus finansus aktualių problemų sprendimui“, – kalbėjo premjeras.