- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo užmokestis Lietuvoje auga šiek tiek greičiau nei darbo našumas, o jei darbo užmokestis augtų dar du ar tris kartus greičiau, kiltų finansinių grėsmių. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Vis dėlto, priduria jis, darbo užmokestis turėtų priklausyti ir nuo įmonės pasiektų rezultatų, pelno.
– Didelio susidomėjimo ir diskusijų sulaukė praėjusią savaitę žiniasklaidoje paskelbtas interviu su Darbo rinkos tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu. Profesorius stebisi, kad silpnesnės ekonomikos kaimyninėse šalyse mokamas net 300 eurų didesnis darbo užmokestis nei Lietuvoje. Taip pat ekspertas mini, kad pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva buvo tik ketvirta iš apačios visoje Europos Sąjungoje (ES) – 524 eurai per mėnesį, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje žmonės uždirbo vidutiniškai 678 eurus per mėnesį, Estijoje – 841 eurą. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad, augant našumui, Lietuvoje darbo užmokestis vidutiniškai mažėja. Darbo užmokesčio trūkumus, anot B. Gruževskio, yra pagrindinė problema, kurį daro įtaką mūsų demografijai. Premjere, kaip gali būti, kad stipresnės ekonomikos generuoja mažesnį darbo užmokestį? Kodėl taip atsiliekame nuo artimiausių kaimynų?
– Galiu pasakyti, kad profesorius ir teisus, ir neteisus. Reikia vis dėlto įvertinti kitus apsketus, kai lyginame, pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį ar minimalią mėnesinę algą, mokamą vienoje ar kitoje valstybėje. Mes, Lietuva, ekonominiu sunkmečiu finansines problemas sprendėme, mažindami darbo užmokestį (ypač viešajame sektoriuje) ir pensijas. Po to, žinoma, buvo reikėjo grįžti.
Jau ne vienoje radijo laidoje minėjau, kad iš tiesų nuo ekonominės situacijos, darbo vietų, darbo užmokesčio priklauso, ar žmogus liks Lietuvoje, ar emigruos, ar yra pasiryžęs auginti vieną ar du vaikus. Greitai išspręsti demografines problemas, manau, neįmanoma. Reikalingas ilgesnis laikotarpis, kad vyriausybės taikomos priemonės pradėtų veikti ir kad, gaudami didesnes pajamas, jauni žmonės matytų, jog situacija gerėja.
Šiemet dėl to buvo pradėtas didinti neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) už kiekvieną vaiką. Metų gale, manome, NPD dar labiau turėtų būti paruoštas didėti ir įstatymas turėtų būti priimtas. Tai, manau, turės tiesioginės įtakos jaunoms šeimoms.
Jei vertintume darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo augimo tempą, pastebėtume, kad mūsų darbo užmokesčio augimo tempas truputį didesnis nei darbo našumo. Jei darbo užmokestis augtų du ar tris kartus sparčiau nei darbo našumas, turėtume tam tikras finansines grėsmes ilgalaikiame laikotarpyje. Tai tikrai turėtų nelabai gerų pasekmių.
– Žmones, kurie išvažiuoja, labai žeidžia, kai valdininkai, kai kurie ministrai ar verslininkai sako – išvažiuoja tie, kurie neprisitaiko, kurie ieško lengvų pinigų. Ar visi turi vargti iš uždirbamo minimalaus darbo užmokesčio? Iš jo išgyventi neįmanoma, todėl žmonės ir išvažiuoja.
– Darbdavių ir darbuotojų santykiai, manau, turėtų būti daug konstruktyvesni, dalykiškesni. Matome, kad praėjusiais metais Lietuvos įmonės gavo gana didelius pelnus. Manau, pelnas vis dėlto turėtų būti tokio dydžio, kad įmonė galėtų vykdyti tam tikras investicijas, perspektyvoje vykdyti tam tikrą plėtrą.
Paanalizavus, kokį pelną gavo įmonės per metus, manau, dalis to pelno gali būti skiriama didinti nukritusį darbo užmokestį. [...] Kai kurios įmonės tikrai eina teisingu keliu. Matome, kad po truputį darbo užmokestis didėja, darbdaviai tikrai kalbasi su darbuotojais, aiškiai pristato įmonės veiklos viziją, kurioje atsispindi, kaip keisis darbo užmokestis. Jis, manau, turėtų priklausyti ir nuo įmonės pasiektų rezultatų. Vargu ar galima kalbėti, kad iš tų įmonių žmonės emigruos.
Žmogus tikrai pirmiausia galvoja apie savo šeimą, save. Pritariu minčiai, kad atlyginimai yra per maži, ypač jaunai šeimai, kuriai reikia ir būsto, ir vaikus auginti. Manau, kad šioje srityje turime komunikuoti su verslininkais, kad nebūtų taip, kaip yra kai kuriose įmonėse dabar atsitikę. Pavyzdžiui, Panevėžio įmonės (nenoriu vardinti kai kurių įmonių pavadinimų) vežasi darbuotojus iš penkių aplinkinių rajonų. Nedarbas Panevėžio mieste aukštas. Čia vėl kyla klausimas dėl valdžios ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo.
Pirmadienį apie taikalbėjome su Pramonininkų konfederacijos prezidentu, vadovybe, verslininkais. Taip pat kalbėjome apie darbuotojų perkvalifikavimą. Verslas turėtų įsijungti ir valstybė turėtų skirti tam didesnį dėmesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...