- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi ES Bendrųjų reikalų taryba.
Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba.
19-oji euro zonos narė
Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivesiančia bendrą ES valiutą.
„Šiandien priėmėme sprendimą dėl Lietuvos tapimo 19-a euro zonos nare. Lietuva bus ne tik nauja euro zonos narė, bet labai patikima narė, nes ekonominis ir finansinis procesas Lietuvoje yra tas, kurį galima naudoti kaip patikimą ir tvirtą pavyzdį. Tai geros naujienos visai Europai ir, be abejo, Lietuvai“, - trečiadienį Briuselyje spaudos konferencijoje sakė Italijos valstybės sekretorius Sandro Gozi, atsakingas už Europos reikalus.
„Lietuva išlaikė nelengvą euro pasirengimo egzaminą. Euro įvedimas nėra vienkartinis Lietuvos, įveikusios krizę ir pasiekusios reikiamą konvergencijos lygį, įvertinimas. Gerai suvokiame ir savo pareigas tapę vieningos valiutos nariais“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
Premjeras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau laikysis atsakingos ir tvarios politikos. Jo teigimu, priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje, šalies gyventojų pritarimas eurui turėtų didėti.
„Dabar bus darbas pristatant visuomenei euro privalumus ir galbūt galimus trūkumus. Tam yra pasiruošusios mūsų ministerijos, šiandien priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną prasidės antras etapas, viešinimo etapas ir aktyvus darbas su visuomene. Manau, kad šiandien atlikus apklausą tikinčių euru būtų daugiau kaip 50 procentų“, - sakė Lietuvos ministras pirmininkas.
EK pirmininko pavaduotojas ir už institucijų ryšius ir administravimą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius teigė, kad Lietuvos įstojimas į euro zoną bus atsakas visiems euroskeptikams.
„Manau, kad tai buvo akivaizdi to didžiulio Lietuvos darbo ir atliktų reformų išvada. Tai daugiau nei tik simbolinis aktas visiems euro zonos skeptikams. Dabar visos Baltijos šalys bus euro zonoje ir tai yra milžiniškas pasiekimas“, - spaudos konferencijoje sakė M.Šefčovičius.
Oficialus keitimo kursas
ES Bendrųjų reikalų tarybai trečiadienį galutinai leidus Lietuvai įsivesti eurą, patvirtinta ne tik euro įvedimo data, bet ir neatšaukiamas valiutų keitimo kursas.
„Buvo priimti du konkretūs sprendimai, kurie apibrėžia tolesnę mūsų veiksmų kryptį. Pirmas tai, kad euras yra įvedamas nuo kitų metų sausio 1 dienos ir patvirtintas neatšaukiamas euro ir lito santykis, kuriuo litai bus pakeisti į eurus: 1 euras - 3,4528 lito“, - Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Anot jo, nustatytas nekintantis kursas galioja nuo 2002 metų pradžios, kai litas buvo susietas su euru.
„Kursas išliko visus 12 metų, jis nepakito ir dabar. Litus mes keisime šituo kursu, atlyginimus perskaičiuosime šituo kursu“, - tvirtino R.Šadžius.
Jo teigimu, visuomenės pritarimas naujai valiutai iki šių metų pabaigos turėtų padidėti, tačiau lietuviai turi pasiruošti gyvenimui su euru.
Paklaustas, kas bus daroma, jei verslininkai bandys piktnaudžiauti, didindami kainas prieš euro įvedimą, R.Šadžius atsakė, jog patys vartotojai nuspręs jų likimą.
„Verslininkai, kurie mėgins piktnaudžiauti, bus nubausti vartotojų, kurie pas juos nebepirks. Teisingiausias kontrolierius yra vartotojas“, - kalbėjo R.Šadžius.
EK: vartotojai turėtų būti geriau apsaugoti
Lietuvos pasirengimas nuo 2015 metų prisijungti prie euro zonos vyksta sklandžiai, nors kai kuriose srityse reikėtų daugiau pažangos, teigia Europos Komisija (EK).
Anot EK, Lietuvai reikia sparčiau rengti priemones, kuriomis užkertamas kelias mažmenininkų piktnaudžiavimui. Tai vienas iš pagrindinių gyventojų susirūpinimą keliančių klausimų.
„Svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas“, - teigiama EK pranešime.
Lietuva taip pat turėtų imtis veiksmų, kad euro įvedimu nepiktnaudžiautų spekuliantai ir gyventojų perkamoji galia nebūtų sumažinta.
Pirmoji informacija apie kainų pokyčius po euro įvedimo dienos turėtų būti paskelbta kuo anksčiau 2015 metų sausio mėnesį, nurodė EK.
Pasak EK, iki euro įvedimo grynųjų litų kiekį apyvartoje būtų galima dar labiau sumažinti, o vykdant informavimo kampanijas dėmesį reikėtų skirti praktiniams euro įvedimo aspektams - užtikrinti teisingą kainų nurodymą dviem valiutomis ir atidžiai stebėti kainų nustatymą euro įvedimo laikotarpiu, kad vartotojai būtų apsaugoti.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos institucijos raginamos reguliariai pranešti EK nuomonių apklausų rezultatus.
Pradėjo skaičiuoti laiką, likusį iki euro įvedimo
Šiandien Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko pastato durų specialus laikrodis pradėjo skaičiuoti laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d., kai Lietuvos naująja valiuta taps euras.
„Dėmesio kolegoms Vilniuje, stebintiems šį mūsų renginį! Dabar atėjo laikas įjungti laikrodį, kuris skaičiuos likusį laiką iki euro įvedimo Lietuvoje”, – savo kalboje Briuselyje euro įvedimui skirtame renginyje pasakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ir laikrodis Vilniuje buvo įjungtas.
Laikrodis rodo dienas, valandas, minutes ir sekundes, likusias iki 2015 m. sausio 1 d. Švieslentėje taip pat matyti informacija apie neatšaukiamą lito ir euro kursą: 3,45280 Lt už 1 EUR. Taikant šį kursą, nuo 2015 sausio 1 d. į eurus bus keičiami litai, perskaičiuojami atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos, tarifai, kainos ir kiti svarbūs dydžiai.
Artėjant euro įvedimui, laikrodžio švieslentėje bus skelbiama ir kita visuomenei svarbi informacija apie valiutos keitimą.
Apie euro įvedimą gyventojai taip pat gali teirautis skambindami nemokama telefono linija: 8 800 34528, informacijos apie eurą galima rasti interneto svetainėje: www.euras.lt.
Įvedus eurą, pirmąsias 15 dienų bus galima atsiskaityti tiek grynaisiais litais, tiek eurais, o nuo 2015 m. sausio 16 d. vienintele mokėjimo priemone taps euras. Sąskaitose litai į eurus bus perskaičiuoti nemokamai ir automatiškai 2015 m. sausio 1 d.
Lietuvos bankas primena, kad nemokamai litus į eurus bus galima išsikeisti tik nuo 2015 sausio 1 d. Valiutą nemokamai ir saugiai keis tik bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai, kai kurios kredito unijos ir Lietuvos bankas. Raginimai keisti pinigus kitur, pavyzdžiui, gatvėje ar namuose, gali būti susiję su ketinimais apgauti. Įtarus klastą, reikėtų nedelsiant kreiptis į policiją.
G. Nausėda: naudą pajusime po 3-5 metų
Lietuvai nuo kitų metų sausio 1 dienos įsivedus eurą, valstybė teigiamas naujos valiutos pasekmes turėtų pajusti po 3-5 metų. Naujoji valiuta atneš tiek teigiamų, tiek sąlyginai neigiamų dalykų, sako SEB banko analitikas.
„Dabar reikia kantrybės ir palūkėti 3-5 metus, kuomet mes tikrai apčiuopiamai pamatysime ir pajausime euro įvedimo teigiamas pasekmes ir tapsime galingos bendrosios valiutos zonos nare ir būsime mažiau pažeidžiami iš išorės kai kurių galimai nedraugiškų valstybių“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, pagrindiniai teigiami euro aspektai bus suaktyvėjusi užsienio investuotojų veikla, sumažėjusios skolinimosi sąlygos ir Lietuvos įvaizdžio sustiprėjimas.
„Skolinimosi sąnaudos taps mažesnės, kadangi Lietuvos kaip paskolos gavėjos statusas bus įvertintas kaip patikimesnis. Lietuvos vardas bus siejamas su mažesnėmis politinėmis ir finansinėmis rizikomis“, - kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, įsivedus eurą, atsiras ir keletas neigiamų pasekmių, tačiau jos neturėtų daryti didelės įtakos.
„Lietuva praktiškai ir teoriškai neteks galimybės spręsti savo problemas devalvuodama savo valiutą. Tiesa, mes per 20 metų savo problemų tokiu būdu nesprendėme. Kitas aspektas - papildomos injekcijos, kurios bus reikalingos iš Lietuvos pusės įnašui į ES stabilumo mechanizmą ir Europos centrinio banko kapitalą“, - teigė G.Nausėda.
Ekonomistas pabrėžė, jog įnašai į ES stabilumo priemones nėra sąnaudos, o įnašai į fondus, kuriais atsiradus poreikiui - blogesnei valstybės finansiniai padėčiai - Lietuva galės be vargo pasinaudoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę1
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?14
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių2
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams6
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...