Grįžimas į socializmą. Taip prekybininkai sutartinai vadino naująjį antkainių ribojimo įstatymą. Jie įsitikinę, kad nustatytos antkainių ribos kainų nesumažins, o apribos konkurenciją rinkoje, privers dėti maksimalius antkainius ir per ilgą laiką apskritai sumažins prekių pasiūlą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas pranešė, kad šiandien asociacija kreipėsi į Prezidentą su prašymu vetuoti šį įstatymą. Anot jo, šis įstatymas pažeidžia laisvosios rinkos ekonomikos dėsnius ir grąžina šalį 20 metų atgal.

„Visas prekybos sektorius vertina šį įstatymą kaip ydingą ir mes kviečiame Seimo narius išgirsti šiuos argumentus ir smulkiuosius prekybininkus skatinti kitais būdais“, - sakė M.Busilas.

„Manytume, kad šis įstatymas gali pasiekti priešingą efektą ir bus pakenkta paprastam žmogui, nes prekybininkai bus priversti kompensuoti išaugusias sąnaudas ir dėti maksimalų antkainį“, - tęsė M.Busilas.

Tiesa, paklaustas, kokį vidutinį antkainį prekybininkai užsideda šiuo metu, M.Busilas teigė, kad konkretų skaičių nurodyti sunku ir kartais jis siekia vos kelis procentus, o kartais ir dvidešimt penkis ar daugiau.

Laisvosios rinkos instituto atstovas Giedrius Kadziauskas tikino, kad Seimas ėmėsi reguliavimo ir taip itin konkurencingame sektoriuje. „Toks apribojimas neatitinka principų, kurie įtvirtinti Konstitucijoje“, - tikino jis.

Konferencijoje dalyvavęs Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius teigė, kad šis įstatymas nepadės ir smulkiesiems. Nors jis sutiko, kad didžiuosius prekybos tinklus riboti būtina, tačiau tai daryti reikia kitokiomis priemonėmis. „Pasirinktas nelogiškas ir neteisingas kelias“, - sakė jis.

Anot A.Mackevičiaus, numatytoji trijų milijonų metinės apyvartos riba, nuo kurios būtų taikomas įstatymas, palies ir daugelį smulkių parduotuvių, be to, stambesni verslininkai galės esą nesunkiai „apeiti“ šį įstatymą išskaidydami savo tinklus į mažesnius vienetus.

Nors šios savaitės pradžioje Seimas pagaliau ryžosi apriboti prekybininkų antkainius, prieš tokius užmojus sukilo praktiškai visi. Prekybininkai bandymą apriboti jų pelnus pavadino nesąmone, prieštaraujančia Konstitucijai, Prezidentas Valdas Adamkus iš karto leido suprasti, kad šį įstatymą vetuos, o vėliau susigriebė ir premjeras Andrius Kubilius, pavadinęs tai neapsižiūrėjimu.

G.Kadziausko teigimu, tokiais veiksmais Lietuvos valdžia palaiko nestabilios ir neprognozuojams valstybės įvaizdį, kuria didesnę riziką ir atbaido potencialius investuotojus. Anot jo, mažiausiai žalos dabar padarytų skubus šio įstatymo atšaukimas.

Jeigu kartais įstatymas būtų priimtas ir po Prezidento veto, M.Busilas neatmetė galimybės, kad bus kreiptasi į ES institucijas. "Įteikėme ES atstovybei Lietuvoje raštą, kuriame prašome išaiškinti įstatymo atitikimą ES teisės aktams. Manome, kad toks įstatymas pažeidžia laisvos konkurencijos, laisvo prekių judėjimo principus", - kalbėjo M.Busilas.

Antradienį priimtos įstatymo pataisos nustato maksimalų antkainio dydį maisto produktams, kuris didmeninėje rinkoje negali būti didesnis negu 15 proc., o mažmeninėje – viršyti 20 proc. produkto įsigijimo kainos.

Be to, prekybos įmonės naujasis įstatymas uždraudžia imti bet kokias rinkliavas iš gamintojų ir tiekėjų. Už šio reikalavimo nevykdymą siūloma numatyti prekybininkams 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio baudą.

Dabar tolimesnis šio įstatymo likimas pakibęs nežinioje.