Prašoma rasti sprendimą dėl Lietuvos-Lenkijos dujotiekio finansavimo

Trijų Baltijos šalių premjerai prašo Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.

Trys premjerai penktadienį laišku kreipėsi į EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) bei Lenkijos premjerę Ewą Kopacz (Evą Kopač).

„Tikimės, kad Lenkijos ministrė pirmininkė atkreips dėmesį į reikšmingo visoms 4 šalims projekto finansavimą“, - pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot jo, dėl laiško su Latvijos ir Estijos premjerais susitarta balandžio 10 dieną Vilniuje, Baltijos valstybių Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime. Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, sprendimą dėl GIPL finansavimo tikimasi rasti iki gegužės 17 dienos.

534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.

Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kokiomis dalimis Baltijos šalys ir Lenkija turi finansuoti dujotiekį: Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija - 29,4 mln. eurų, o Estija - 1,5 mln. eurų.

Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.

Dujotiekio projekto kaštus jau patvirtino ACER - kiekviena projekto dalyvė turi priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo finansavimo.

Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą - jos trasos Lietuvoje ilgis - apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos.

558 mln. eurų preliminarios vertės dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Lietuvos įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų.

Baltijos premjerų laiške taip pat teigiama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos sistema tebėra vienas svarbiausių prioritetų.