Apie A. Lukašenkos pasiūlymą: kiek juo patikės pasaulis?

Kiek nuoširdus toks Aliaksandro Lukašenkos pasiūlymas ir kiek pasaulis juo patikės? Apie tai LNK studijoje kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) politologas Vytis Jurkonis.

„Iš tikrųjų Baltarusijos režimas neturėtų sutikti, o verčiau prašyti. Mes aktyviai matome, kad ir Vladimiras Putinas, ir A. Lukašenka labai aktyviai ties tuo klausimu dirba. Tą žinią reikėtų formuluoti, kad prašo, jog jiems būtų leista. Jie, aišku, bandys demonstruoti, kad čia bando daryti paslaugą Vakarams, visam pasauliui, bet iš tikrųjų tai yra tas pats bandymas grįžti į tą balansavimo žaidimą ir parodyti, kad režimas neva bando konstruktyviai elgtis. Iš tikrųjų tai bando užversti puslapį visų buvusių represijų, politinių kalinių, „Ryanair“ istorijos. Neva pradedame iš naujo“, – aiškino politologas.

V. Putino pagrindinė rolė yra nukreipti dėmesį nuo Odesos, nes didysis srautas ir svarbiausias klausimas – kaip užtikrinti tranzitą iš Odesos jūrų uosto.

Anot V. Jurkonio, pasirinkta patikrinta taktika, kuri diktatoriams veikė ir anksčiau – nukreipti dėmesį nuo svarbiausių įvykių ir apsimesti, kad režimas yra konstruktyvus.

„Jie (V. Putinas ir A. Lukašenka – red. past.) yra du bendradarbiaujantys diktatoriai. Manau, kad V. Putino pagrindinė rolė yra nukreipti dėmesį nuo Odesos, nes didysis srautas ir svarbiausias klausimas, kuris turėtų būti – kaip užtikrinti tranzitą iš Odesos jūrų uosto, kaip užtikrinti saugumą. Baltarusijos tranzitas yra bandymas nukreipti dėmesį, o kartu ir spręsti dar kitus papildomus klausimus: pleišto politika Vakaruose, Baltarusijos demokratų bendruomenėje, bandymas apeidinėti sankcijas. Visa tai yra iš to, ką diktatoriai darė, kas jiems veikė anksčiau. Manau, kad atsiras balsų ir iš verslo pusės, ir iš pasaulio bendruomenės pusės“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Svarbi teisingos informacijos sklaida ne tik Vakarų, bet ir arabų bei Afrikos valstybėms, mat Rusijos ir Baltarusijos propaganda nesnaudžia ir dalis toliau nuo Europos gyvenančių žmonių tiki, kad tai Vakarų valstybės kaltos dėl karo ir jos viską blokuoja ir nenori derėtis.

Per pastaruosius 20 metų Vakarų šalys gan draugiškai bendravo su Baltarusijos lyderiu, tačiau taip nieko ir nepasiekė – režimas šalyje tik dar labiau išbujojo ir dar prasidėjo karas Ukrainoje.

„Pirmas prioritetas turėtų būti spaudimas dėl Odesos jūrų uosto atlaisvinimo, antras dalykas – kai kalbame su Baltarusija reikėtų kalbėti apie visą paketą, ne atskirą grūdų klausimą, bet ir politinių kalinių, laisvų, nepriklausomų rinkimų. Tada atsiranda jau visai kitokia erdvė kitokiam žaidimui. Tada matysime, kiek iš tikrųjų A. Lukašenka yra gelbėtojo rolėje, kiek yra konstruktyvus. Iš derybų teorijos yra toks „Salami“ efektas – po vieną klausimą vis bandom derėtis ir galų gale Vakarai lieka be nieko, nes yra daug skirtingų ambicijų, norų ir interesų. Reikia išmokti tam tikras pamokas. Per pastaruosius 20 metų A. Lukašenka mus maustė ir pilstydamas kavutę Angelai Merkel, ir suteikdamas derybų aikštelę dėl Krymo aneksijos. Kuo tai baigėsi? Karu Ukrainoje. Taip, kad nereikia apsigauti“, – Baltarusijos politinę retoriką priminė politologas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot politologo, bėda ta, kad Vakarai nuolat ieško lengvesnio sprendimo ir nedemonstruoja stiprios bendros politinės valios.

„O kokia yra alternatyva? Mes vis ieškome lengvesnio kelio, kad su niekuo nesipyktume. Reikia bendros politinės valios spausti tuos diktatorius, spausti režimą, spausti Kremlių ir rodyti, kas yra kas. Dėl grūdų ir visos bado situacijos visų pirma kalta yra Rusija, Kremlius. Jie net dabar bombarduoja Mykolajivą ir grūdų saugyklas“, – priminė V. Jurkonis.

Jeigu visgi Ukrainos grūdus į Baltijos uostus gabentų per Baltarusiją, būtų parodytas pasitikėjimas A. Lukašenka. Anot politologo, tokio varianto net neverta svarstyti, o verčiau mintis nukreipti į Odesos uosto atlaisvinimą.

Turkija irgi žaidžia savo žaidimą su Vakarais, būdama tam tikroje tarpininko rolėje.

„Čia pasitikėjimas konkrečiai A. Lukašenka. Aš manau, kad dalis (grūdų – red. past.) tikrai eitų į Baltijos jūros uostus, bet mes vis tiek einam ten „kas būtų, jeigu būtų“. Neklausiam, ką reikia padaryti, kad Odesos uostas būtų atlaisvintas. Tai yra nuolatinis dėmesio nukreipinėjimas. Suprantama, kad tai yra lengvesnė galimybė, nes V. Putinas lyg to ir nori, bet tai yra spąstai ir apgaulė“, – tvirtino V. Jurkonis.

Turkijos vaidmuo šiame konflikte – dviprasmiškas. Nors siekiame to paties tikslo – pajudinti Ukrainos grūdų eksportą – Turkija ir toliau užima tarpininkės poziciją ir žaidžia „už abi komandas“.

„Turkija yra suinteresuota tuo, kad visgi grūdų eksportas išjudėtų. Turkija irgi žaidžia savo žaidimą su Vakarais, būdama tam tikroje tarpininko rolėje. Manau, kad jos vaidmuo yra svarbus ir jie galėtų padėti atlaisvinti Odesos jūrų uostą“, – teigė V. Jurkonis.