Penktadalis dujų terminalo - užsieniečiams

Iki penktadalio naujai pastatyto Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo galės priklausyti žaliavos arba įrangos tiekėjams.

Tai numatoma Energetikos ministerijos parengtame įstatymo projekte, kurį pirmadienį uždarame pasitarime apsvarstė Vyriausybė. Netrukus šis projektas keliaus patvirtinimui į Seimą.

Pastatys iki 2014-ųjų pabaigos

Pirmadienio pasitarime ministrai dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl teikiamo SGD terminalo įstatymo projekto. Tai planuojama padaryti po savaitės ar dviejų, kai bus atsižvelgta į visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarus Vyriausybei projektas keliaus į Seimą.

Siūlomu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti visas būtinas sąlygas, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio.

Tikimasi, kad Seimas jau gegužę pradės svarstyti ir dar pavasario sesijoje priims įstatymą dėl SGD terminalo statybos. Ji kainuos apie 700 milijonų litų. Dar apie 2 milijardus litų planuojama išleisti per dešimt metų iš norvegų firmos nuomojant specialų laivą su išdujinimo įranga.

Pagal teikiamą projektą, iki 20 proc. SGD terminalo, kuris turėtų būti pastatytas Lietuvos pajūryje iki 2014-ųjų pabaigos, akcijų gali būti pasiūlyta Norvegijos kompanijai „Hoegh“, kuri nuomos laivą, arba JAV „Cheniere“, su kuria pasirašytas ketinimų protokolas dėl suskystintų dujų tiekimo.

Likusios akcijos turėtų atitekti Lietuvos valstybei, kuri taps pagrindine investuotoja į SGD terminalo statybą.

JAV energetikos bendrovės „Cheniere“ atstovas pernai užsiminė, kad ši įmonė svarstytų galimybę investuoti į SGD terminalą ir tapti mažąja akcininke, jeigu jai būtų tai pasiūlyta.

Pritaria, bet turi pastabų

Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo valdančiojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad jo vadovaujama partija pritaria SGD projekto idėjai. Tačiau šiam turima ir kai kurių pastabų.

„Mums iki galo neaišku, kodėl, pavyzdžiui, krantinės nėra įtrauktos į terminalo infrastruktūros apibrėžimą. Taip pat manome, kad tam veikiančiam terminalui turi galioti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galiojančios vidinės tvarkos taisyklės, nes, jeigu šito nebus, vėl bus neaišku, kas bus atsakingas už eksploatacijos išlaidas, šiukšlių surinkimą prie krantinių ir krantinėse“, - kalbėjo E.Masiulis.

Tačiau, anot jo, „Liberalų sąjūdis įsitikinęs, kad, norint ateityje užsitikrinti Lietuvos vartotojams pigesnių dujų tiekimą, galimybė atsivežti suskystintas dujas jūros keliu per Klaipėdos uostą yra būtina“.

Pakoregavo įpareigojimą

Numatoma, kad iš SGD terminalo turės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Toks privalomas reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms įmonėms - „Lietuvos dujoms“, „Dujotekanai“, „Achemai“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“. Šios įmonės turėtų pasirašyti sutartis su SGD terminalo operatoriumi.

Šiai nuostatai įstatyme prieštaravo liberalų ministrai, todėl ji buvo kiek sušvelninta. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, baiminamasi, kad įsipareigojimas po ketvirtadalį dujų pirkti iš SGD ir „Gazprom“ bus našta vartotojams, todėl įstatyme įrašyta nuostata, kad Lietuva neprivalės iš šių tiekėjų pirkti dujų, jei jų kaina bus aukštesnė nei nustatyta Vyriausybės.

Energetikos ministerija neatmeta, kad dabartinis vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje, kai Lietuva pastatys SGD terminalą, parduos jas pigiau nei šalis importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė.

Bet kol kas „Gazprom“ tik didina dujų kainą. A.Sekmokas informavo, kad „Lietuvos dujos“ jau prašo šiemet kelti dujų kainą iki 20 proc.

Premjeras Andrius Kubilius irgi prognozuoja, kad SGD terminalas Klaipėdoje privers „Gazprom“ ilgainiui sumažinti Lietuvai parduodamų dujų kainą: „Turime sukurti tokias sąlygas, kad terminalas tikrai galėtų veikti ir sukurti realią galimybę pagrindiniams dujų vartotojams pasirinkti dujų tiekimą iš “Gazprom„ ar suskystintų dujų rinką, numatydami tam tikrus ekonominius mechanizmus. SGD terminalo veiklą lydės ir “Gazprom„ pastangos su juo konkuruoti, mažinant savo tiekiamų dujų kainas“.

Pripažintas strateginis

„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje.

Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.

SGD terminalas yra pripažintas strateginiu Lietuvos energetikos objektu.


Šiame straipsnyje: dujų terminalasSDG terminalas

NAUJAUSI KOMENTARAI

evaldas

evaldas portretas
politikai daro esminę klaidą,statydami stambius energetinius objektus.vokietijoje atsisakius atominės energetikos nenumatoma statyti daug pakaitalų,o numatoma mažinti energijos suvartojimą. energijos poreikiai lietuvoje irgi mažės.žmonių mažėja, o pramonės nelabai padaugėjo.esame provincija ir liksime ja.valdžios žmones kviečia į gamyklų atidarymus,tai jiems gali susidaryti įspūdis kad gamyba klesti ,bet kat ten dirbs tik 20 darbininkų ir jiems nė motais.

666

666 portretas
[rasideda aferos , matai nuo rusu pabegt nori o paskiau jiems vel parduoda ,. nu kas per gėju valdzia

malpa

malpa portretas
FLIUKAI KURENS MALKOM -O MALKOS SIBIRE
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių