Energetika

Paskutinieji pirmojo atominio bloko metai

1983 metų gruodį buvo paleistas pirmasis Ignalinos AE blokas. Po 20 metų – 2003-iaisiais – AE darbuotojai įgyvendina atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo programą, numatytą iki 2004 metų pabaigos. O ateityje, iki 2010 metų, - ir paskutinio, antrojo, bloko. Kaip bus uždaroma elektrinė, kaip tai atsilieps elektros energijos vartotojams?

Vilniuje įvyko seminaras Lietuvos ir užsienio žurnalistams “Pasirengimas nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą” (Ignalinos AE, IAE), kuriame elektrinės uždarymą kontroliuojančių žinybų valdininkai patvirtino, jog pirmasis blokas bus uždarytas kitais metais.

Kodėl nutarta uždaryti Ignalinos AE?

Tarptautinės atominės energijos agentūros duomenimis, šiuo metu Ignalinos AE gamina 80,1 proc. Lietuvos elektros energijos. Nemažą dalį IAE pagamintos energijos Lietuva eksportuoja, taip papildydama savo biudžetą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje (po Černobylio AE avarijos) buvo apie 20 proc. sumažintas dviejų veikiančių Ignalinos AE blokų galingumas. Tačiau ir šios energijos Lietuvai pakako su kaupu. Dėl tuometinės visuomenės neigiamo požiūrio į atominę energetiką trečiojo bloko statyba sustabdyta pastarojo dešimtmečio pabaigoje. Ketvirtasis blokas apskritai nepradėtas statyti. Nebaigto trečiojo bloko liekanos vis dar stūkso AE teritorijoje – elektrinė stokoja pinigų itin tvirto betono sienoms nugriauti ir didžiulėms metalo konstrukcijoms išmontuoti.

Lietuvos valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Saulius Kutas sakė, kad pagrindinis motyvas uždaryti IAE – “Černobylio AE avarijos šešėlis”. Ignalinos elektrinėje sumontuoti RBMK-1500 reaktoriai – panašūs buvo ir Černobylyje.

1992 metais vadinamojo didžiojo septyneto šalių vadovai teigė, kad tarybiniai reaktoriai nepatikimi. Todėl, svarstant Lietuvos stojimą į ES, atominės elektrinės uždarymo klausimas, anot Ignalinos AE generalinio direktoriaus Viktoro Ševaldino, buvo svarbiausias, nuo kurio priklausė derybų sėkmė. “IAE uždarymas – tik politika. Nebuvo techninių priežasčių skubiai uždaryti IAE, juolab – per anksti, - sakė V.Ševaldinas. – Prieš keletą metų buvo licencijuotas pirmasis blokas, pratęstas jo eksploatavimo terminas. Tačiau Lietuvos Seimas nusprendė anksčiau uždaryti bloką. Ignalinos apginti nepavyko, be to, Lietuva neturėjo pinigų atominiams projektams.”

Pasak S.Kuto, pasaulyje AE uždarymo procesas vyksta pasibaigus elektrinės resursui. Kiek laiko IAE dar būtų galėjusi tiekti srovę? Stotis projektuota trisdešimčiai metų, todėl pirmasis blokas be kapitalinio remonto galėjo dirbti iki 2013-ųjų, antrasis – iki 2017-ųjų. Pakeitus technologinius kanalus, tie blokai būtų veikę dar keletą dešimtmečių. Kai kurios ES šalys atsisakė toliau vystyti atominę energetiką, tačiau savo elektrines uždaro palaipsniui, joms pasenus (Italija, Švedija, Vokietija, Didžioji Britanija). Kitos pasaulio šalys (Prancūzija, JAV, Kanada, Indija, Kinija, Pakistanas, Japonija ir Rusija) – atvirkščiai – vysto savo atominę energetiką.

Uždarymo pasekmės

Į žurnalistų klausimą, ar, uždarius pirmąjį IAE bloką, šalies vartotojams pasikeis elektros energijos kaina, Lietuvos ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius atsakė, jog, viena kilovatvalandė pabrangs mažiausiai 3 centais, energetikų miesto Visagino gyventojams, kurie dabar energiją perka pagal lengvatinį tarifą, - iki 50 proc. V.Ševaldinas nurodė kitą skaičių – mažiausiai 5 centais šalies gyventojams. Be to, uždarius pirmąjį bloką, Lietuva iškart praras pajamas, gaunamas už elektros eksportą į užsienį. Tiesa, Lietuvos poreikius visiškai patenkins antrasis blokas. Tačiau iš kur gausime elektros energijos po 2010 metų, kai bus uždarytas antrasis blokas, jeigu dabar Ignalinos AE šaliai duoda 80 proc. energijos?

“Pigiau iš Rusijos pirkti pagamintą elektros energiją, o ne dujas ar mazutą elektros energijai Lietuvos šiluminėse jėgainėse gaminti”, - pastebėjo V.Ševaldinas. A.Dainius teigė, kad Lietuvos neatominės energetikos objektų modernizavimas taip pat pareikalaus nemažų lėšų – galima iš ES paimti kreditų.

Ar yra alternatyvų?

Kai kurie Lietuvos “žaliųjų” judėjimo atstovai sako, kad, uždarius AE, elektros energijos nepristigsime, nes užteks vandens (Kauno HE, Kruonio HAE, mažosios HE) ir organinio kuro (Lietuvos ŠE Elektrėnuose, smulkiosios ŠE, naudojančios medienos pramonės atliekas) energiją naudojančių elektrinių pajėgumų. Yra dar vėjo energijos, geoterminės gelmių energijos naudojimo projektų. Pasak “žaliųjų”, tik būtina modernizuoti dabartines ŠE ir HE, sumontuoti kenksmingų išmetalų mažinimo įrenginius. Kiek kainuos elektrinių modernizavimas, o svarbiausia – kiek vartotojams kainuos elektros energija prieš grąžinant modernizavimui paimtus kreditus, klausimas iš galimybių srities.

“Lietuva nutarė uždaryti AE, tačiau turi apsispręsti ir pasirinkti, koks kuras ją pakeis, - sakė V.Ševaldinas. - Organinis kuras (anglis, nafta, dujos) artėja į pabaigą, jis brangsta, daro neigiamą įtaką ekologijai, kenksmingi išmetalai atmosferoje didina šiltnamio efektą.”

Ar Lietuva gali pastatyti naują AE?

Energetikai, mokslininkai, valdininkai pripažįsta, kad Lietuvoje nėra vieningos nuomonės apie atominės energetikos likimą. V.Ševaldino teigimu, atominės energetikos kaip pačios švariausios šalininkai yra Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas, Rolandas Paksas, Kazimiera Prunskienė, 118 mokslininkų, pasirašiusių atominę energetiką remiantį laišką. Naujos AE su kitokiais nei dabar reaktoriais statyba Lietuvai kainuotų 1 mlrd. eurų. Tokių pinigų šalis neturi.

“Užsienio investuotojams Lietuva gali suteikti savo teritoriją naujai AE statyti, tačiau jie ir valdytų naująją elektrinę. Toks projektas Lietuvai būtų naudingas, nes statytų šalies specialistai. Lietuvoje liktų iki 25-30 proc. statybai skirtų lėšų. Vakarų Europoje nedaug kas suteiktų savo teritoriją naujoms AE statyti. Pigiau statyti pas mus, o ne, tarkime, Latvijoje, kur nėra atominės energetikos infrastruktūros ir kadrų. Lietuvos Seimas neseniai priėmė Energetikos įstatymo pataisą, kurioje privačioms kompanijoms leido valdyti atomines elektrines. Taigi – viskas įmanoma”, - pastebėjo V.Ševaldinas.

Mažėja gimstamumas

AE darbuotojų nuotaika prieš referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES buvo niūri. Žmonės kalbėjo: “Įstosime – uždarys, neįstosime – vadinasi, išsaugosime darbo vietas”. Šiuo metu IAE dirba apie 3600 žmonių. Dar prieš 10 metų jų buvo daugiau kaip 6000. “Kai AE darbuotojai sužinojo, jog numatyta uždaryti elektrinę, juos ištiko šokas, - sakė V.Ševaldinas. – Žmonės labai neigiamai vertino tai, kad neteks darbo vietų. Išvyko vienetai, daugiausiai liko tų, kuriems per 50, kurie nori dirbti iki pensijos.” Jauni specialistai visada turi galimybę išvykti dirbti į JAV, Kanados atomines elektrines. Sunkiausia keturiasdešimtmečiams – iki pensijos toli, o pradėti naują gyvenimą – sudėtinga.

Įmonė nuolat reorganizuojama. Elektrinė buvo statyta kaip izoliuotas miestas, kuriame yra viskas – nuo remonto įmonių iki poliklinikų.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje nuo elektrinės buvo atskirti vaikų darželiai, pagalbiniai ūkiai, kultūros objektai. Vėliau atskyrė automobilių ūkį, statybos įmonę, remonto padalinius. V.Ševaldinas teigė, kad šių metų lapkritį bus atleista dar 250 žmonių. Visagine labai sumažėjo gimstamumas – pastarojo dešimtmečio pradžioje čia kasmet gimdavo 800-900 vaikų, o darbar – 200-300. AE vadovo nuomone, gimstamumo sumažėjimas – elektrinės darbuotojų nuotaikos pasekmė.

Vertindamas elektrinės darbuotojų nuotaikas, S.Kutas teigė, kad dėl savo ateities negarantuotas AE darbuotojas yra nepatikimas, todėl reikia imtis priemonių, kurios atominės energetikos specialistams suteikia socialinių garantijų. Elektrinės uždarymo procesas – ilgas, trunkantis keletą dešimtmečių, todėl kai kurie elektrinės darbuotojai dar ilgai dirbs likviduojant jėgainę.

Kieno sąskaita uždaryti?

“Viena Sąjunga savo sąskaita pastatė, kita Sąjunga savo sąskaita uždarys”, - pajuokavo V.Ševaldinas, komentuodamas atominės elektrinės uždarymo finansavimo klausimą.

Greitai ar lėtai uždaryti? Buvo pasirinkta greito AE uždarymo strategija, tačiau, sustabdžius reaktorių, elektrinės uždarymas dar nesibaigia. Reaktoriaus ir pastatų išmontavimo, radioaktyvių atliekų tvarkymo, teritorijos deaktyvavimo darbai ir grąžinimas rajono savivaldybės žinion truks dešimtmečius. A.Dainius sakė, kad su ES jau pasirašytas susitarimas dovanoti Lietuvai 200 mln. eurų, kurie bus panaudoti pirmojo bloko uždarymui. Tačiau nežinia, kaip bus uždaromas antrasis blokas, o svarbiausia – kieno sąskaita dešimtmečius bus tvarkoma elektrinės teritorija, saugomos atliekos. Kaip teigė A.Dainius, ES kol kas tik nori padėti Lietuvai, tačiau konkrečių sutarčių ateičiai dar nėra.

Pasak V.Ševaldino, uždarymo procesas taps negrįžtamas, kai nebus duotas užsakymas branduoliniam kurui: “Kritinis momentas – 2008 metai, kai reikės duoti užsakymą 2009-iesiems. Branduolinis kuras – ne dujos ir ne degalai, bet produktas, kuris iš anksto gaminamas metus”.

Radioaktyvių atliekų saugojimas

Maždaug už kilometro nuo antrojo bloko pastato yra naudoto branduolinio kuro saugykla, pastatyta 1998 metais. Ji saugoma labiau nei kalėjimas ar koks tardymo izoliatorius – teritorija aptverta aukšta tvora su keliomis eilėmis spygliuotos vielos, kuria teka srovė. “Ko jau ko, bet elektros mums pakanka”, - juokauja apsaugos darbuotojai. Saugomoje teritorijoje – saugykla su geležinkelio atšaka, vedančia prie geležinių vartų, su aukštomis tvoromis, viela ir srove. Čia Vokietijoje pagamintuose 70 t plieno ir betono “Castor” ir “Constor” konteineriuose saugomos didelio aktyvumo atliekos: naudotas kuras – supjaustyti urano strypai, jiems skirti technologiniai kanalai, kita savo laiką atidirbusi įranga. Anksčiau panaudotas branduolinis kuras buvo saugomas pačiame bloke – specialiuose baseinuose su vandeniu, kur jis lėtai, per keletą metų ataušdavo.

Šiuo metu didžioji saugyklos dalis pripildyta atliekų, aikštelėje stovi maždaug 60 ryškiai oranžinių konteinerių. Atliekų padaugės uždarius pirmąjį bloką, kai bus išmontuoti reaktoriaus įrenginiai. Saugyklos galimybės ribotos. Mokslininkai ir politikai jau dabar suka galvas, kaip ir kur ateityje reikės saugoti radioaktyvųjį “palikimą”.

Ignalinos AE saugyklos kūrėjai numatė, kad pavojingą krovinį be pasekmių aplinkai galima laikyti konteineriuose mažiausiai 50 metų, po licencijavimo konteinerių galiojimo terminą galima pratęsti dar keliems dešimtmečiams. Pasak Lietuvos radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros direktoriaus Dainiaus Janėno, tai – laikina priemonė, vėliau teks pagalvoti apie radikalesnį atliekų laikymo būdą ar net laidojimą. Pasaulyje jau veikia didelio aktyvumo branduolinių atliekų laidojimo uolienose kelių šimtų metrų gylyje ir vidutinio aktyvumo - vadinamuosiuose pilkapynuose keliasdešimties metrų gylyje schema. Svarbiausia, kad kapinynas būtų neaktyviuose tektoniniuose žemės sluoksniuose. JAV toks kapinynas yra Nju Meksiko valstijos druskos šachtose, kur jau 200 mln. metų neįvyko geologinių pokyčių. Švedai radioaktyvias atliekas laiko po vandeniu esančių horizontalių štolnių uolienose, prancūzai – dešimtis metrų po žeme.

Lietuvos geologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas sakė, kad dėl geologinių ypatumų mūsų šalis tinka branduolinių atliekų kapinynui įrengti. Remdamasis jo statybą sulaikančiais faktais (miestai ir valstybinė siena yra arti saugyklos, gruntiniai vandenys ir saugomos teritorijos), J.Satkūnas pastebėjo, kad šalyje mažai vietų, tinkamų įrengti branduolinių atliekų “amžinąją stotelę” – vos keli rajonai pietų ir rytų Lietuvoje. Verčiau ilgalaikes, keliasdešimties metų atliekų saugyklas prancūzų pavyzdžiu įrengti paviršiuje. Kai kurie mokslininkai ir politikai svarsto galimybę branduolines atliekas išvežti į Rusiją, kuri neseniai priėmė įstatymą, leidžiantį tas atliekas įvežti iš užsienio. Bet, anot seminaro dalyvių, Rusija leidžia atliekas sandėliuoti tik laikinai, be to, dar neaptartos šios “atliekų nuomos” kaina ir sąlygos.