Pasiūlytos „Rail Baltica“ ruožo Vilnius–Kaunas alternatyvos

Atvers naujų galimybių

„Lietuvos geležinkelių infrastruktūra žengia į visiškai naują lygį. Tai suteiks gerokai didesnių galimybių keliauti ir plėtoti verslą ne tik visai šaliai, bet ir kiekvienam šalia jo esančiam regionui atskirai, iš esmės pakeis infrastruktūros teikiamas naudas. Kad pokyčiai kuo labiau atlieptų gyventojų lūkesčius, kviečiame išsakyti savo nuomones ir pageidavimus, nes ateities geležinkelių infrastruktūra kuriama kartu“, – sako už projekto „Rail Baltica“ vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Tai suteiks gerokai didesnių galimybių keliauti ir plėtoti verslą ne tik visai šaliai, bet ir kiekvienam šalia jo esančiam regionui atskirai.

Nors Vilnius nutolęs nuo pagrindinės „Rail Baltica“ trasos, 2014 m. projektą įgyvendinančios šalys pritarė sprendimui prie europinio standarto geležinkelio prijungti ir Lietuvos sostinę. Vilniaus jungtis taps visaverte projekto dalimi, o Vilniaus geležinkelio stotis – tarptautine „Rail Baltica“ stotimi.

Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos „Rail Baltica“ vertę. Anksčiau apie projektą kalbėta daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos. Vilniaus jungtis atveria logistikos kelius į Rytų valstybes.

Patogesnė infrastruktūros sistema

Lietuvos transporto infrastruktūrai svarbu ir tai, kad „Rail Baltica“ atkarpa Vilnius–Kaunas įgalins sujungti ir Vilniaus bei Kauno oro uostus, intermodalinius terminalus, laisvosios ekonomikos zonas, kitus svarbius objektus.

„Rail Baltica“ įtaką pajus ir gyventojai, gyvenantys netoli būsimos europinio geležinkelio vėžės. Jau dabar šalia geležinkelio esantys miesteliai išnaudoja susisiekimą geležinkeliu ir dažnas dirba Vilniuje ar Kaune, nes šiuos miestus labai patogu pasiekti traukiniu.

Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą susisiekimas taps dar patogesnis, tad geležinkelio ruože esantys miestai savo patogumu konkuruos su miegamaisiais didmiesčių rajonais, o taip pat, ekspertų teigimu, išaugs nekilnojamojo turto kaina palei liniją esančiuose regionuose.

Dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Planuojama, kad Varšuva bus pasiekiama per 4 val. 7 min.) Talinas bus pasiekiamas per 3 val. 38 min., Ryga – per 1 val. 54 min., Kaunas – per 38 min., o Panevėžys – per 57 min.

Rinksis iš keturių alternatyvų

Projekto įgyvendintoja UAB „Sweco Lietuva“ parengė keturis alternatyvius maršrutus, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Iš jų bus išrinkta optimali alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius, ir kurios padariniai aplinkai bus mažiausi.

Optimalios naujos trasos „Rail Baltica“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno dėl savo geometrijos neatitinka „Rail Baltica“ keliamų traukinių greičio reikalavimų.

Kur susipažinti

Visuomenė susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) plėtros alternatyvomis bei Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita gali informacinėje sistemoje TPDRIS (http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-10), Web GIS interneto erdvėje (https://tiny.cc/rbaltica), planavimo organizatoriaus buveinėje, Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas) ir SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje (https://www.sweco.lt/pranesimai/svarbus-pranesimai/rail-baltica-gelezinkelio-linijos-koncepcija/).

Viešas susirinkimas įvyks 2021 m. lapkričio 4 d. 18.30 val. nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3kCElyA.

Kaip teikti pasiūlymus

Pasiūlymai dėl IIVP koncepcijos ir SPAV ataskaitos planavimo organizatoriui bei SPAV dokumentų rengėjui teikiami raštu ir (ar) sistemoje TPDRIS iki viešo susirinkimo pabaigos. Susirinkimo metu pasiūlymai gali būti teikiami ir žodžiu.

Plano organizatorius: LR susisiekimo ministerija, Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, tel.: (8 5) 261 2363, faks. (8 5) 212 4335, e.p. sumin@sumin.lt, interneto svetainė www.sumin.lrv.lt.

Atsakingi asmenys: Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausioji specialistė Asta Nakaitė (tel. (8 5) 239 3832, e.p. asta.nakaite@sumin.lt), Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Palevičius (tel. (8 5) 239 3965, e.p. vytautas.palevicius@sumin.lt).

Plano rengėjas: Jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir DB „Engineering & Consulting GmbH“. UAB „Sweco Lietuva“, Spaudos g. 6-1, LT-05132 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, e.p. info@sweco.lt, www.sweco.lt. Teritorijų planavimo vadovas – Linas Sinkevičius (kvalifikacijos atestatas Nr. A 279).

Kontaktiniai asmenys: dėl koncepcijos – SĮ „Vilniaus planas“ architektas Linas Sinkevičius (tel. 8 611 23 373, e.p.: linas.sinkevicius@vplanas.lt), dėl SPAV – UAB „Sweco Lietuva“ Vandentvarkos padalinio Aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas Vytautas Belickas (tel. 8 699 83 628, e.p.: vytautas.belickas@sweco.lt).

Teikdami pasiūlymus fiziniai asmenys turi nurodyti vardą, pavardę ir adresą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, pasiūlymo esmę ir teikimo datą, o raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas. Juridiniai asmenys, teikdami pasiūlymą, turi nurodyti teikiančiojo asmens vardą, pavardę ir juridinio asmens pavadinimą bei buveinės adresą, pasiūlymo esmę ir teikimo datą, raštu pateiktas pasiūlymas turi būti pasirašytas.

Apie „Rail Baltica“

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. ES neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Kad pokyčiai kuo labiau atlieptų gyventojų lūkesčius, kviečiame išsakyti savo nuomones ir pageidavimus, nes ateities geležinkelių infrastruktūra kuriama kartu.

Geležinkelio ruože esantys miestai savo patogumu konkuruos su miegamaisiais didmiesčių rajonais, o taip pat, ekspertų teigimu, išaugs nekilnojamojo turto kaina palei liniją esančiuose regionuose.