Tinkamesnis kelias

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką įmonės moka už savo valdomą NT. Be to, už įsigytą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą mokesčius turi mokėti ir gyventojai. Šiuo metu savivaldybės nustato tokio turto mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,5 iki 3 proc.

„Siūlomas komercinės paskirties turto apmokestinimo didinimas 0,2 proc. punkto prisidėtų prie verslo mokestinės aplinkos nestabilumo augimo. Jeigu pažvelgtume į praėjusių dvylikos mėnesių retrospektyvą, akivaizdu, kad mokestinio stabilumo nebuvo. Kol šalies verslą blaško geopolitinės ir prekybos audros, būtų prasminga bent jau šalies viduje išlaikyti konkurencingumą keliančias sąlygas ir mokestinės aplinkos stabilumą“, – situaciją vertina E. Stonkutė.

Vis dėlto ji išskiria, kad NT apmokestinimas bendrąja prasme yra tinkamesnis kelias formuojant papildomas lėšas gynybos fondui nei siūlymas didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba vos metams praėjus darkart didinti pelno mokestį. „Pastarieji mokesčiai neigiamai veikia ekonomikos augimą, todėl reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, siekiant išvengti jų didinimo“, – pabrėžia LPK ekonomistė.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sutinka, kad NT mokestis, palyginti su jau minėtomis mokestinėmis priemonėmis, turi gerokai mažesnę neigiamą įtaką ekonomikai. „Nes nekilnojamasis turtas yra sunkiai paslepiamas objektas, todėl administravimo kaštai ir šešėlinės ekonomikos rizika yra minimalūs“, – aiškina ji.

„Verslo ir investuotojų požiūriu, aiškus, vienodas ir visuotinis NT mokestis būtų skaidri sistema, leidžianti aiškiai prognozuoti kaštus ir investicijų grąžą. Dėl to jis yra patrauklesnis nei kitos, ekonominį aktyvumą labiau varžančios alternatyvos, – teigia R. Skyrienė. – Žinoma, šis mokestis turės tam tikrą poveikį komerciniam sektoriui – didės NT savininkų sąnaudos, tačiau tinkamai nustatyti tarifai gali užtikrinti, kad poveikis nebus drastiškas ar stabdantis investicijas.“

Kryptis: E. Stonkutės teigimu, kur kas efektyvesnis būdas surinkti gynybai reikiamų lėšų būtų skatinti ir spartinti Lietuvos ekonomikos augimą, o ne įvesti naują NT mokestį. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Darbdavio ir darbuotojo sąsajos

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžia, kad NT mokesčio kilimas verslo atstovams yra svarbus, nes tai darys įtaką jų darbuotojams.

„Be abejonės, tai daro spaudimą darbdaviams didinti darbuotojų pajamas. Tačiau kai per mokestinius pakėlimus daromas spaudimas ir darbdaviams, situacija primena presą: viena vertus, spaudžiami darbdaviai, kuriems keliami mokesčiai; antra vertus, gyventojai spaudžiami, nes ir jiems keliami mokesčiai“, – teigia A. Romanovskis.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų keliamas tik NT mokestis arba didinamas tik PVM, bet verslas nebūtų liečiamas kitais didinamais mokesčiais, tada, darbuotojui atėjus pas darbdavį ir pareikalavus didesnio atlyginimo, darbdavys galėtų sakyti: gerai, man mokesčiai nedidėjo, todėl keliu atlyginimą. Dabar gyventojai dėl to nukentės, nes niekas, liaudiškai tariant, negalės to kompensuoti“, – prognozuoja LVK prezidentas.

0,2 proc. kilsiantis komercinio NT mokestis verslą veiks kaip ir visi papildomi mokesčiai: spaudimas pasireikš per prekių ir paslaugų kainas arba per atlyginimų kilimo stabtelėjimą ar net mažėjimą. „Logika paprasta: kuo daugiau su mokesčiais neprotingai spaudi verslą, tuo daugiau galiausiai už tai susimoka vartotojai – per didesnes paslaugų ir prekių kainas ir per mažesnį atlyginimų augimą“, – teigia R. Romanovskis.

R. Skyrienė teigia, kad NT mokestis, palyginti su GPM arba pelno mokesčio kilimu, turi gerokai mažesnę neigiamą įtaką ekonomikai.

„Jeigu mūsų atlyginimai dabar augo sparčiausiai Europoje, jeigu pas mus dabar infliacija yra žemiausia, toks spaudimas tikrai bus kontrproduktyvus“, – įsitikinęs LVK prezidentas.

Pasak A. Romanovskio, kitas NT mokesčio kilimo efektas bus susiję su rinkos stagnacija, kai kuriems žmonėms NT taps dar sunkiau įperkamas, ypač jaunoms šeimoms: „Kalbama, kad visi Vakarai moka NT mokesčius, bet pas mus tikrai daugėja žmonių, kurie neturi NT. Vadinasi, jiems ta galimybė, įvedus NT mokestį, bus dar didesnis iššūkis.“

Gynybos finansavimui?

A. Romanovskis atkreipia dėmesį ir į dar vieną akcentą: NT mokestis pristatomas kaip gynybos finansavimo šaltinis, tačiau reikšminga dalis surinkti numatomų lėšų bus skirta taip pat ir savivaldai ar kitiems poreikiams. „Taip tai tampa reforma, neskirta tik gynybai finansuoti, – tai  reforma, kad tiesiog surinktume daugiau pinigų“, – teigia jis.

E. Stonkutė taip pat pabrėžia, kad Finansų ministerijos pateiktame mokesčių reformos pasiūlyme būtent papildomas komercinės paskirties nekilnojamojo turto mokestis yra aiškiai įvardytas kaip „tikslinis gynybos“ mokestis.

„Tačiau kyla klausimas – kam tuomet renkami visi kiti mokesčiai? Suprantame, kad mūsų gynybos poreikių kontekste tie papildomi 28 mln. eurų per metus – būtent tiek, kiek planuojama surinkti iš šio naujo nekilnojamojo turto mokesčio, nėra problemos sprendimas. Nepalyginti daugiau lėšų gynybai būtų galima surinkti skatinant ir spartinant Lietuvos ekonomikos augimą“, – tikina E. Stonkutė.

Valstybės turto valdymas

A. Romanovskis atkreipia dėmesį, kad valstybinės institucijos NT mokesčių nemoka, nors valstybė yra viena didžiausių turto valdytojų. „Vienareikšmiškai – ten yra daug neūkiškumo, yra daug tuščių žemės sklypų, kur valstybė galėtų gauti pajamų, yra ir tokio NT. Tačiau yra tokia tendencija, kad valstybė nelinkusi atsisakyti turto, nes tai jai nieko nekainuoja, o verslui reikia siekti, kad jo turtas generuotų pajamas“, – sako jis.

Valstybė nelinkusi atsisakyti turto, nes jai tai nieko nekainuoja, o verslui reikia siekti, kad jo turtas generuotų pajamas.

Anot R. Skyrienės, verslas palaiko idėją, kad NT mokestis turėtų apimti ir valstybinį turtą – tai skatintų valstybę įvertinti turimo turto efektyvumą ir potencialiai atsisakyti perteklinių pastatų ar objektų. „Valstybinio turto optimizavimas turėtų būti neatsiejama NT apmokestinimo reformos dalis – taip būtų galima efektyviau naudoti valstybės lėšas ir padidinti biudžeto pajamas, neieškant papildomų rezervų apmokestinant verslo ar gyventojų pajamas“, – sako ji.

A. Romanovskio teigimu, jau seniai atėjo laikas svarstyti valstybės turto optimizavimo klausimus: „Yra daug turto, kuris neefektyvus, per didelis, neatinka reikalavimų, reikalauja investicijų. Kai išgirdau, kad Vyriausybės miestelyje buvo planuojama investuoti 3 tūkst. eurų į 1 kv. m, vystytojai sakė, kad už 2 tūkst. eurų 1 kv. m naujus pastatus stato. Tai dar vienas pavyzdys, kaip prasilenkiama su verslo logika, kuria reikėtų vadovautis valdant valstybės turtą.“

Valstybė turi ir NT objektų, ir žemės, kurios nenaudoja, už kurią negauna pajamų. „Sakyčiau, tai situacija kaip šuo ant šieno: nei pats tą šieną valgo, nei kitiems duoda“, – paralelių įžvelgia A. Romanovskis.