„Atlyginimai tikrai visiems kilo apie 15–18 proc.“, – kalbėjo restorano „Bernelių užeigos“ vadybininkė Lilia Klimkevičienė. Jame – 31 darbuotojas.

Kelti algas restoranų darbuotojams teko ir dėl infliacijos bei konkurencijos. „Negalime taupyti darbuotojams, nes yra didelis jų trūkumas, ypač kvalifikuotų darbuotojų“, – tęsė L. Klimkevičienė.

„Sodros“ duomenimis, daugiausiai, beveik 17 proc., algos augo administracinėje ir aptarnavimo veikloje bei pasiekė 1,1 tūkst. eurų „ant popieriaus“. Antroje vietoje, virš 16 proc., – informacijos ir ryšių sektorius. Čia atlyginimas „ant popieriaus“ kilo iki beveik 2,8 tūkst. eurų.

Jeigu nujaustume sunkmetį, tai pirmas rodiklis, kuris nukentėtų, būtų atlyginimai.

„Matome, kad aptarnavimo srityje yra daugiau uždirbančių iki minimalios mėnesinės algos. Matyt, ten daugiau sprendžiama, kaip konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Kita vertus, informacijos ir ryšių sektoriuje didėjančios pajamos susijusios su didesne konkurencija dėl specialistų“, – kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, žemės ūkis bei statybos nesulaukė tokio spartaus atlyginimo. Šių sektorių darbuotojams per metus atlyginimas kilo mažiausiai – 9–11 proc.

„Situacija tokia: nori daugiau gauti, reikia daugiau dirbti“, – sakė gyventojas.

Vidutinės darbo pajamos nuo pernai birželio iki šių metų birželio augo 14 proc. ir pasiekė 1,1 tūkst. eurų „į rankas“. Bet pajamos augo lėčiau nei kainos. Infliacija kurį laiką jau yra perkopusi 20 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra mažiau, nei infliacija, bet vis tiek parodo, kad darbo rinka yra labai stipri, nes jeigu nujaustume sunkmetį, tai pirmas rodiklis, kuris nukentėtų, būtų atlyginimai“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Elektros kaina padidėjo tris kartus, o mano atlyginimas tiek nepadidėjo“, – kalbėjo gyventoja.

Nemažėja atotrūkis ir tarp regionų. Didžiausiais atlyginimais gali pasigirti Neringos, Vilniaus, Kauno, Palangos ir Klaipėdos gyventojai. Mažiausias pajamas gauna Kalvarijos, Kelmės, Pagėgių ir Jurbarko darbuotojai.

„Skamba tikrai stipriai, kai matai, kad savivaldybėse, kuriose uždirbamos pačios didžiausios pajamos, jose apie 44 proc. pajamos yra didesnės negu tų, kurie uždirba pačias mažiausias pajamas“, – sakė K. Zitikytė.

Galbūt augančias pajamas šiemet matome paskutinį kartą. Ekonomisto teigimu, dėl gresiančios pasaulinės recesijos darbdaviai mėgins išsaugoti darbo vietas, bet ne algas. Algų karpymas gresia apdirbamosios pramonės, transporto, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose.

„Dėl brangios energetikos ir dėl blogėjančios situacijos eksporto rinkose, manau, kad antrąjį šių metų pusmetį atlyginimai stipriai nedidės. Būtų gerai, jei atlyginimai nemažėtų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Anot „Sodros“, kas trečio dirbančiojo pajamos viršija 1,7 tūkst. eurų „ant popieriaus“.