Papildomas darbas: skatinti ar nesutikti?

Kol vieni vadovai į tokias darbuotojų iniciatyvas vis dar žiūri skeptiškai, kiti tokias veiklas kaip tik skatina. Pasak įmonės „carVertical“ vadovo Roko Medonio, bandydamos užkirsti kelią darbuotojų saviveiklai po darbo valandų organizacijos ne tik praranda joms dirbančių specialistų lojalumą, bet ir apriboja jų augimą ir tobulėjimą.

Įvairios specialybės

Pasak R. Medonio, darbuotojams suteikiama laisvė po darbo užsiimti kitomis veiklomis nėra kažkokia anarchijos forma. Tai abipusės pagarbos rezultatas – jei darbuotojas jaus, kad organizacija juo pasitiki, jis bus lojalesnis.

Daugiau nei 100 darbuotojų turinčioje jo komandoje yra daugybė žmonių, kurie neapsiriboja vien pagrindiniu savo darbu. Čia galime rasti šonaslydžio meistrų, stalo žaidimų kūrėjų, kalnų gidų, rašytojų, fotografų, didžėjų, rinkodaros konsultantų ir ne vieną įvairiausių sričių laisvai samdomą specialistą, kurie po darbo sėkmingai monetizuoja savo hobius ir kompetencijas.

„Darbo rinkoje šiuo metu jau yra ne viena karta, kuri į darbą žiūri visiškai kitaip nei tie, kurie šiuo metu yra jų vadovai. Jiems darbas nėra vienintelė saviraiškos vieta ar prioritetinis jų gyvenimo aspektas“, – sako R. Medonis.

Naujausios JAV finansinių paslaugų bendrovės „Bankrate“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad apie 39 proc. dirbančių žmonių gauna papildomų pajamų iš kitų veiklų nei jų pagrindinis darbas. Ši tendencija ryškiausiai atsiskleidžia kalbant apie jaunesnio amžiaus darbuotojus. Tarp Z kartos atstovų (18–26 metų amžiaus) papildomomis veiklomis užsiima net 53 proc., o Y kartos (27–42 metų) – 50 proc. žmonių.

Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų.

Draudimai pakenktų

Pasak įmonės žmonių ir organizacijos vystymo vadovės Giedrės Kojalienės, pirmieji šeštus metus skaičiuojančios įmonės darbuotojai buvo vadinamieji idėjininkai – visi vieni kitus pažinojo iš anksčiau, todėl buvo išsivysčiusi itin stipri pasitikėjimo kultūra. Vėliau ši kultūra niekur neišnyko ir tapo vertybiniu įmonės pagrindu.

„Visi esame suaugę žmonės, kurie turi gebėjimų, įgūdžių ir galimybių funkcionuoti savarankiškai už darbo ribų, todėl stengiamės kuo mažiau kontroliuoti darbuotojus“, – sako G. Kojalienė.

Pašnekovės teigimu, draudimai bet kurioje srityje, pirmiausia, sukelia atmetimo reakciją, kuri gali sukelti nepasitikėjimą darbdaviu ir abejingumą, smukdyti moralę. Darbdavys neturi teisės kontroliuoti asmeninio žmogaus gyvenimo, nebent tai tiesiogiai kertasi su įmonės komercinėmis paslaptimis.

Darbuotojai gali laisvai rinktis, iš kur nori dirbti ir kokiu laiku. Įmonė taip pat viena iš nedaugelio Lietuvoje, siūlančių darbuotojams neribotas atostogas.

„Mums svarbiausia – rezultatas ir iškeltų tikslų įgyvendinimas, o ne tai, iš kur darbuotojas dirba ar ką jis veikia po darbo valandų. Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų“, – pasakoja G. Kojalienė.

Ugdo kompetencijas

Nors galimybė užsidirbti laisvu laiku gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai darbdavių nerimauja, kad taip nukentės darbuotojo produktyvumas ir jis mažiau dėmesio skirs savo tiesioginiam darbui. Neretai baiminamasi, kad, talentingą darbuotoją užuodę konkurentai, jį paprasčiausiai nuvilios.

„Jei iš tavęs sėkmingai nuvilios gerą specialistą, taip įvyks tikrai ne todėl, kad jis pradėjo dalytis savo mintimis „LinkedIn“, kelti storius į „Instagram“ ar kurti tinklalaidę. Jį nuvilios dėl geresnių sąlygų plačiąja prasme“, – neabejoja R. Medonis.

Anot jo, papildomos darbuotojo veiklos įmonei duoda daug naudos, nes taip žmogus išmoksta naujų dalykų, kuriuos gali puikiai pritaikyti ir savo darbe.

„Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau darydami chaltūrinius užsakymus ar konsultacijas kitoms įmonėms jūsų darbuotojai išmoksta naujų dalykų ir augina kompetenciją. Žaviausia – tą daro naudodamiesi ne jūsų pinigais“, – įžvalgomis dalijasi R. Medonis.