Pajamų surenkama daugiau, bet didėja ir valstybės skola

Planuotos bendros minėtų biudžetų pirmų devynių mėnesių pajamos – 8,912 mlrd. eurų, faktinės – 9,686 mlrd. eurų, t.y., gauta 8,7 proc. (773,4 mln. eurų) daugiau, nei planuota.

Į valstybės biudžetą gauta 7,947 mlrd. eurų, t.y. 27,6 proc. (1,718 mlrd. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių gauta 7,443 mlrd. eurų. T.y. 1,654 mlrd. eurų, arba 28,6 proc. daugiau nei 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) per devynis šių metų mėnesius gauta 3,529 mlrd. eurų pajamų, t.y. 969,6 mln. eurų (37,9 proc.) daugiau nei 2020 m. tuo metu. Tokį augimą iš PVM lėmė žema praėjusių metų palyginamoji bazė (2020 m. mokesčių mokėtojai naudojosi galimybe atidėti prievolių mokėjimus), ir šiemet grąžinta šio mokesčio atidėjimų, susiformavusių 2020–2021 m., dalis. Augant vartojimui, išaugo ir mokėtino PVM prievolė.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo 2,889 mlrd. eurų. Tai 434,2 mln. eurų (17,7 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais dėl darbo užmokesčio fondo augimo, nulemto gerėjančios situacijos darbo rinkoje ir spartaus darbo užmokesčio augimo.

Už visas akcizines prekes gauta 1,235 mlrd. eurų pajamų – 90,2 mln. eurų (7,9 proc.) daugiau nei 2020 m. sausį–rugsėjį. Augimui minimu laikotarpiu įtakos turėjo 2020 m. gruodžio–2021 m. rugpjūčio mėnesiais augę dalies alkoholio, tabako produktų ir degalų pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti tabako produktų ir etilo alkoholio akcizų tarifai.

Pelno mokesčio gauta 955,7 mln. eurų, t.y., 349,8 mln. eurų (57,7 proc.) daugiau nei 2020 m. sausį–rugsėjį dėl sėkmingų dalies įmonių 2020 m. finansinių rezultatų, nulėmusių ne tik didesnes metinio pelno mokesčio įmokas, bet ir avansinio pelno mokesčio įmokų augimą.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 503,5 mln. eurų, t.y., 14,6 proc. (64 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais.

Didesnių pajamų surinkimą vis dėlto temdo didėjanti valstybės skola. Finansų ministerijos duomenimis, pernai buvo pasiskolinta 7,9 mlrd. eurų, o valstybės skola 2020-ųjų pabaigoje siekė 23,1 mlrd. eurų, tai sudarė 47,1 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2021 m. Lietuva skolinsis perpus mažiau nei praėjusiais metais, vis dėlto tai irgi solidi suma – 3,8 mlrd. eurų.