Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, visas Lietuvos bankų sektorius sukrėtimams pasiruošęs – tą parodė LB atliktas testavimas.

„Neigiamų sukrėtimų atveju bankų padėtis yra skirtinga. Didžiųjų bankų, kartu ir viso sektoriaus kapitalo pakankamumo pakanka atlaikyti neigiamą testavimo scenarijų, tačiau mažesnės svarbos įstaigos yra gerokai jautresnės“, – pirmadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus.

„Pagal nepalankųjį scenarijų kelioms mažesnėms įstaigoms galėtų iškilti papildomo kapitalo poreikis. Todėl jos turėtų jau dabar tą spręsti, turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – pridūrė jis.

G. Šimkus taip pat sakė, kad bankų rinkoje dominuojant keturiems didiesiems bankams mažesnieji fiksuoja prastesnius finansinius rezultatus, yra suteikę daugiau neveiksnių paskolų.

„Matome ryškius skirtumus tarp sisteminės svarbos bankų ir mažesnės svarbos bankų finansinių rodiklių. Keturi reikšmingi bankai sudaro daugiau nei 80 proc. viso bankų sektoriaus turto, todėl aukšti įvairūs jų rodikliai dažnai nulemia viso sektoriaus vidurkius, rodiklius“, – aiškino G. Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, mažesni bankai pernai fiksavo maždaug 5–6 kartus mažesnius pelningumo ir turto kokybės rodiklius, o penki rinkos dalyviai 2024-aisiais dirbo nuostolingai.

Pagal nepalankųjį scenarijų kelioms mažesnėms įstaigoms galėtų iškilti papildomo kapitalo poreikis. Todėl jos turėtų jau dabar tą spręsti, turėtų stiprinti kapitalo bazę.

„Mažesnės svarbos bankų neveiksnių paskolų dalis taip pat yra 5–6 kartus didesnė nei didžiųjų bankų“, – pabrėžė LB vadovas.

„Dėl šių priežasčių mažieji bankai yra labiau jautrūs finansinio ciklo pokyčiams“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, LB vertinimu, bankų sektorius turi likvidaus turto atsargų, todėl yra pasirengęs tiek trumpalaikiams, tiek ilgesnio laikotarpio sukrėtimams.

Pasak G. Šimkaus, bankų sektorius pernai parodė atsparumą: „Bankų sektorius yra atsparus, praėjusiais metais buvo pelningas, turi stabilius finansavimo šaltinius.“

LB duomenimis, 2024 metais Lietuvoje veikė 13 bankų – didžiausią rinkos dalį pagal turtą užėmė „Revolut“ (27,7 proc.), po jo sekė „Swedbank“ (26,8 proc.), SEB (20,7 proc.) , „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas, 6,4 proc.).

Kiti devyni bankai – Urbo bankas, Mano bankas, „European Merchant Bank“, „SME Bank“, „GF bankas“, „PayRay Bank“, „Saldo Bank“, „Fjord Bank“ ir „Finora Group“ – užėmė 0,9 proc. – 0,1 proc. rinkos.

Šalyje taip pat veikė šeši užsienio bankų filialai – „Luminor“, „OP Corporate Bank“, „Citadele“, „BigBank“, „Inbank“ ir „TF Bank“.

Visas bankų sektorius 2024 metų pabaigoje valdė 73,4 mlrd. eurų turto.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo apie 1,02 mlrd. eurų grynojo audituoto pelno – 3,2 proc., (31,4 mln. eurų) daugiau nei 2023 metais, kai jis siekė beveik 990 mln. eurų.

Pelningai praėjusiais metais dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Pastarieji patyrė beveik 12 mln. eurų nuostolio.