- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys.
Ypatingu aktyvumu išsiskyrė sukčių mėginimai iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendra gyventojų ir verslo dėl sukčiavimo prarasta suma siekė daugiau nei 2,3 mln. eurų.
„Finansinio sukčiavimo atvejų skaičius per praėjusius metus pastebimai išaugo, o tam tikri sukčiavimo būdai buvo panaudoti kelis kartus dažniau nei 2020 m. Visgi bendrą patirtos finansinės žalos sumą pavyko amortizuoti išsaugojus ir gyventojams bei verslo įmonėms grąžinus beveik 1,5 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Saugumo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo sukčių išsaugota nemenka bendra pinigų suma turėjo įtakos ir sumažėjusiai vidutinei nuostolių sumai. 2021 m. vidutinė žalos suma, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik du kartus ir siekė 1,3 tūkst. eurų.
Brangiai kainavę skambučiai ir SMS pranešimai
Pasak Ž. Augonės, didžiausių nuostolių, skaičiuojant vidutines sumas, gyventojai patyrė sulaukę melagingų sukčių skambučių ir atlikę sukčių prašomus veiksmus.
„Dažniausiai tokių skambučių metu sukčiai prisistato finansų institucijų darbuotojais ir, kurdami psichologinį spaudimą, gyventojus informuoja apie neva iš jų sąskaitų atliekamus įtartinus pavedimus ar nepakankamą sąskaitų saugumą. Siūlydami šių „problemų“ sprendimą, sukčiai prašo pateikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ar banko sąskaitos duomenis, o juos gavę stengiasi pasisavinti gyventojų pinigus“, − sako Ž. Augonė.
Paskelbtais duomenimis, sukčiavimo telefonu atvejų skaičius pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,3 karto, o vidutinė nuostolių suma, sulaukus melagingo sukčių skambučio, siekė tris tūkst. eurų.
Kaip pastebi banko atstovė, itin smarkiai – net septynis kartus – padaugėjo dėl sukčiavimo SMS žinutėmis pradėtų tyrimų atvejų.
„Sulaukę SMS pranešimo su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio patys neinicijavo, bei iki galo įvykdę visas sukčių instrukcijas, gyventojai pernai neteko vidutiniškai 700 eurų“, – pažymi Ž. Augonė.
Meilės ir investicijų pažadai
„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais gyventojai beveik tris kartus dažniau susidūrė su romantinio sukčiavimo atvejais. Tikėjimas, kad socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse pavyko atrasti gyvenimo meilę, sukčių aukoms atsiėjo vidutiniškai vieną tūkstantį eurų.
Pasak banko atstovės, šią sukčiavimo formą įvaldę piktadariai skiria daug laiko bendravimui, įtikinėja savo jausmų nuoširdumu, yra dėmesingi ir išklausantys. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai romantinių sukčių aukos atsisako tikėti banko specialistų ir policijos pareigūnų raginimais neatlikti mokėjimo pavedimų savo virtualioms „meilėms“.
Aktyvūs pernai buvo ir sukčiai, siūlantys fiktyvias investicijas. Gyventojams apgaulingi pasiūlymai investuoti vidutiniškai kainavo 1,7 tūkst. eurų, o šio sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 40 proc., rodo paskelbti duomenys.
„Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose tinklalapiuose išvydę melagingus pasiūlymus investuoti žadant didžiulę ir greitą grąžą, dalis gyventojų neatsispiria pagundai tokiu būdu uždirbti. Deja, gyventojai neįvertina, kad žadama didelė grąža neatitinka realių finansų rinkų sąlygų ir tokie pasiūlymai tiesiog yra per geri, kad galėtų realizuotis“, – komentuoja Ž. Augonė.
Svarbiausios saugumo taisyklės
Pasak banko informacinės saugos vadovės, siekiant išvengti finansinių nuostolių, susidūrus su sukčiais svarbu atminti kelias saugumo taisykles.
Visų pirma, niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.
Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę, – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.
Antras svarbus veiksnys − negalima spausti jokių nuorodų, kurias gaunate elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar pokalbių programėlėse. Tai gali būti virusas arba vadinamoji duomenų žvejybos ataka (ang. Phishing), skirta išvilioti svarbią asmeninę jūsų informaciją, o vėliau ir pinigus.
Taip pat svarbu priminti, kad žadama 25, 50 ar 100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį niekaip negali būti vertinama kaip patikimas pasiūlymas. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų sudaro 7–9 proc. per metus ir tokią grąžą daugelis gyventojų gali pasiekti savarankiškai, naudodamiesi saugiais ir patikrintais investavimo būdais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekonomistas: kalėdinė prekyba bus aktyvi, žmonių lūkesčiai – aukšti1
Kalėdinę prekybą pradedančių prekybininkų apklausa rodo, kad šiemet gyventojai dovanoms linkę išleisti panašiai pinigų, kaip pernai, tačiau atsigavusi perkamoji galia ir sumažėjusi infliacija leidžia tikėtis aktyvesnio &scaron...
-
„DBRS Morningstar“ patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ penktadienį dar kartą patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A (aukštą) ilgalaikio skolinimosi reitingą su stabilia perspektyva, pranešė Finansų ministerija. ...
-
„Litgrid“: kitą savaitę bus laikinai atjungta „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Kitą savaitę bus laikinai atjungta elektros jungtis su Švedija „NordBalt“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LEA: penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet
Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šia...
-
ESO: išmaniųjų skaitiklių duomenimis manipuliuoti neįmanoma8
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) teigimu, abejoti diegiamų išmaniųjų skaitiklių patikimumu nėra pagrindo. Anot ESO, jų duomenų koreguoti bei jais manipuliuoti neįmanoma. ...
-
VERT: elektros skirstymo kainos viršutinė riba kitąmet – daugiau nei 7 proc. mažesnė
Elektros energijos skirstymo paslaugų, kurias teikia tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos viršutinė riba kitąmet mažės šiek tiek daugiau nei 7 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo t...
-
Baigta rekonstruoti kelio Vilnius-Utena atkarpa Utenoje
Panevėžio kelių statybos įmonė HISK baigė 7 mln. eurų (su PVM) vertės beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius-Utena atkarpos Utenoje rekonstrukciją. ...
-
Baltijos šalių studentai kūrė idėjas ir projektui „Rail Baltica“1
Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygą ir Kauno miestą sujungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU ir Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai ir projektui „Rail Baltica“. ...
-
R. Vaikšnoras apie planuojamą finansavimą gynybai: būtų gerai turėti šiek tiek daugiau1
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras leidžia suprasti, kad kitų metų biudžete norėtų matyti didesnį finansavimą krašto apsaugai. Generolas pažymi – būtų gerai turėti didesnius asignavimus tam, jog esmingai pasikeitus...
-
Ekspertas apie būsto rinkos situaciją Lietuvoje: artimiausi mėnesiai parodys ateitį
Pastarieji keleri metai nekilnojamojo turto rinkoje atrodė lyg amerikietiški kalneliai, tačiau dabar, regis, situacija stabilizavosi. Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros...